Seniūnas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Seniūnas (reikšmės).
Seniūnas – dažniausiai rinktas bendruomenės atstovas, pareigūnas, turintis specialius įstatymo ar bendruomenės suteiktus įgaliojimus. Pareigybė, likusi nuo bendruomeninės santvarkos laikų, kai vyriausi amžiumi genties nariai sudarydavo senių tarybą, o ši išsirinkdavo savo vadovą – seniūną.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kaimo seniūnas – kaimo bendruomenės rinktas atstovas, tvarkęs viešuosius bendruomenės reikalus. Lietuvoje kaimo seniūnai buvo renkami iki 1940 m. Nuo 1861 m. vasario 19 d. iki 1915 m. jų kandidatūras buvo privalu suderinti su caro administracija, 1927 – 1940 m. su apskrities viršininku. Seniūną rinkdavo seniūnijos sueiga, po Pirmojo pasaulinio karo – krivulė 3 metams. Jis buvo atsakingas už seniūnijos sueigos nutarimų įgyvendinimą, mokesčių surinkimą, prievolių atlikimą, kelių taisymą, žemės ribų saugojimą. Buvo pavaldus viršaičiui ir taikos tarpininkui. Iki 1915 m. vykdė ir policijos funkcijas – galėjo bausti areštu iki 2 dienų ir pinigine bauda.
- Nuo 1998 m. kaimo bendruomenė gali rinkti savo atstovus, tačiau jie jokių įgaliojimų neturi.
- Savivaldybės seniūnijos seniūnas – seniūnijos vadovas, kurį konkurso būdu (pagal Vietos savivaldos įstatymą palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administracijo direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu.
- Seniūnas atlieka seniūnijos vidaus administravimą, atsako už seniūnijos vidaus vadybą, administruoja asignavimus, skirtus seniūnijai. Seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka seniūnas atlieka jam priskirtas personalo valdymo funkcijas, išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais.
- Kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių bei notaro biurų, seniūnas registruoja gimimus ir mirtis, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius ir kitus veiksmus, pagal kompetenciją sudaro sutartis. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas) negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į gyvenamąją vietą. Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams seniūnas teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešosiose vietose, teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo.
Mero pavedimu seniūnas rengia ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą, šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais, dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją, apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui, konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje.
Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.
Seniūnas pavaldus administracijos direktoriui ir jam atskaitingas.
Profesinės organizacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demokratijos plėtros siekiančius savivaldybių seniūnus jungia Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.
Kitos pareigybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Frakcijos seniūnas – atstovaujamojoje institucijoje – parlamente, apskrities taryboje ar savivaldybės taryboje išrinktų politinės partijos atstovų grupės vadovas, organizuojantis frakcijos veiklą ir atstovaujantis ją institucijos valdymo organuose.
- Žemaičių seniūnas – Žemaitijos seniūnijos faktinis valdytojas. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuotas pirmasis Žemaitijos seniūnas – Rumbaudas Valimantaitis (Rumbold Walimuntowicz), ėjęs šias pareigas 1386 – 1413 m. Žymiausi Žemaitijos seniūnai – Chodkevičiai.
- Parapijos seniūnas – kai kuriose religinėse bendruomenėse renkami reikalų tvarkytojai.
- Klasės seniūnas – mokyklos klasės atstovas mokyklos bendruomenės valdymo organuose ir klasės veiklos organizatorius. Paprastai klasės seniūnas šias pareigas išlaiko ir pabaigus mokyklą, organizuodamas klasės draugų susitikimus.
- Grupės seniūnas – demokratiškai išrinktas savo grupės studentų atstovas savo kurse.
- Kurso seniūnas – demokratiškai išrinktas savo kurso grupių seniūnų ir atstovauja studentus savo fakultete, bei kituose universiteto institucijose. Kurso seniūnas privalo atstovauti ir ginti kurso studentų interesus, jų teises fakultete, bei kitose universiteto institucijose – dekanatuose, katedrose, Studentų atstovybėje, Universiteto studentiškose organizacijose.
- Taip pat gali būti ir kitos renkamų ar skiriamų kitiems bendruomenės nariams neprieštaraujant seniūnų pareigybės, pavyzdžiui, advokatų kontoros seniūnas, JAV lietuvių bendruomenės seniūnas, skautų stovyklos seniūnas.