Seniūnaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnaičio funkcijos – tai visi reikalingi veiksmai, kurie atliekami bendruomenės interesais ir kurie nepatenka į Seimo narių, miesto tarybos narių, kitų viešojo administravimo subjektų kompetenciją, tarp jų – gyventojų skatinimas, bendravimas su gyventojais teritorijos priežiūros ir plėtojimo, kultūrinio ir sportinio gyvenimo organizavimo klausimais, tarpininkavimas gyventojų bendravime su Miesto tarybos nariais, savivaldybės administracija, gyventojų pirminis konsultavimas – „kur kreiptis?“[1].

Pareigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Seniūnaitis gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas, kitus asmenis su prašymais, siūlymais, reikalavimais, teikti atsakymus į paklausimus.
  • Pareikšti nuomonę dėl priimamų sprendimų, teisės aktų.
  • Gauti informaciją (tame tarpe teisės aktų projektus).
  • Dalyvauti savivaldybės tarybos ir jos komitetų darbe ir pareikšti gyventojų nuomonę, teikti siūlymus.
  • Gauti išmoką su seniūnaičio veikla susijusioms išlaidoms apmokėti[2].

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]