Senatvinė psichozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Senatvinė psichozėpsichikos liga, kuri atsiranda dėl galvos smegenų atrofijos. Ja daugiausiai serga 70–80 m. žmonės.

Dažniau pasitaiko senatvinė silpnaprotystė. Sergant šia liga nyksta visos psichikos funkcijos, ligonis tampa šiurkštus, šykštus, užsispyręs, priekabus, nesugeba teisingai įvertinti savęs ir aplinkos. Vėliau sutrinka miegas, atmintis. Gali pasitaikyti apvaginimo ir kitų kliedėjimo idėjų, haliucinacijų. Paprastai sergama 3–5 m. Rečiau pasitaiko funkcinė vėlyvojo amžiaus psichozė, kurios kilmė neaiški. Būna fantastinių kliedėjimo idėjų bei haliucinacijų (vadinamoji vėlyvoji panafrenija), depresija su nerimo jausmu (vadinamoji vėlyvoji melancholija).

Senatvinė psichozė gydoma psichotropiniais vaistais; svarbi gera ligonio slauga.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Senatvinė psichozėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 100 psl.