Sektorinis šalmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sektorinis šalmas (spangenhelm) su vienu išlikusiu antskruosčiu
Sektoriniai šalmai
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sektorinis šalmas, spangenhelmas – populiarus viduramžių šalmų tipas, būdingas Europai ir Artimiesiems Rytams.

Pavadinimas spangenhelmas yra vokiškos kilmės: vok. Spangen 'sąvaržos, apkabos' + vok. Helm 'šalmas'. Spangen reiškia metalinių juostų karkasą, kuris sujungia 4–6 plieninius ar bronzinius sektorius į šalmą. Šalmo forma atitinka galvos formą, viršus iškilas, tad šalmas primena smailiąją kiaušinio pusę. Priekyje šalmas gali turėti juostos pavidalo kyšulį, kuris yra antnosis.
Senieji sektoriniai šalmai dažnai turėdavo metalinius ar odinius antskruosčius, galėjo turėti grandinį antsprandį. Kai kurie turėdavo akis dengiančią dalį, kuri primindavo dabartinių akių rėmelius. Dalis spangenhelmų turėdavo visą veidą dengiantį antveidį (kaukę).

Sektoriniai šalmai atsirado Centrinėje Azijoje. Į Europą atkeliavo per dabartines Pietų Rusiją ir Pietų Ukrainą. VI a. sektoriniai šalmai buvo patys populiariausi Europoje ir populiarūs Viduriniuose Rytuose, juos naudojo iki IX a.[1]

Spangenhelmai buvo efektyvi, bet palyginti lengvai pagaminama galvos apsauga. Sektoriniai šalmai turėjo silpnų vietų:

  • Dengė tik viršutinę galvos dalį,
  • Buvo sudaryti iš sektorių, prikniedytų prie karkaso. Toks sujungimo būdas buvo pernelyg silpnas. Vėliau sektorinius šalmus pakeitė didšalmiai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Simon Coupland, „Carolingian Arms and Armor in the Ninth Century Archyvuota kopija 2007-12-05 iš Wayback Machine projekto.“, (accessed 10 March 2006).