Schizma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krikščionių bažnyčios schizma

Schizma (gr. σχισμα nuo σχιζω „atskilti“) – religinės bendruomenės (su)skilimas, atsirandant kuriai nors naujai tikėjimo doktrinai arba erezijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė bažnyčios schizma įvyko 1054 m.[1] Tada atsirado Vakarų krikščionių (Romos katalikų) bažnyčia ir Rytų krikščionių (stačiatikių) bažnyčia.[2] Vėliau vykstant reformacijai ir radikaliajai reformacijai įvyko Vakarų bažnyčios skilimas. Nuo Vatikano atsiskyrė evangelikų liuteronų, reformatų bažnyčios, anabaptistai ir anglikonų bažnyčia.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Frank Leslie Cross, Elizabeth A. Livingstone (2005 m.) „The Oxford dictionary of the Christian Church“. ISBN 9780192802903
  2. Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 340 psl.