Satavalas
7°21′ š. pl. 147°2′ r. ilg. / 7.350°š. pl. 147.033°r. ilg.
| Satawal | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Mikronezijos Federacinės Valstijos |
| Valstija | Japas (valstija) |
| Administracinis centras | Eauripikas |
| Gyventojų | 500 |
| Plotas | 1,3 km² |
| Tankumas | 385 žm./km² |
 Vikiteka | SatawalVikiteka |
Satavalas (angl. Satawal) – koralinė sala Ramiajame vandenyne, Karolinų salose, priklauso Mikronezijos Federacinių Valstijų Japo valstijai. Sudaro atskirą savivaldybę, kuriai priskiriamas ir Piagailoe atolas .
Salos ilgis šiaurės rytų – pietryčių kryptimi 2 km, plotis iki 800 m. Salos plotas 1,3 km². Nuo Japo salos nutolusi per 1000 km. į rytus, nuo Čiuko - 500 km. į vakarus. Nėra patogių prieplaukų, todėl sala lankoma retai.
Satavaliečiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Saloje gyvena ~500 gyventojų (satavaliečiai), kurie kalba Satavalo kalba, artima Čiuko kalbai. Verčiamasi tropine žemdirbyste, žvejyba.
Satavaliečiai išaugojo legendas apie salos apgyvendinimą. Anot jų, pirmieji gyventojai atplaukė iš tolimos salos vakaruose Yarawo. Jų palikuonys sudarė aukščiausius salos klanus. Vėlesni atsikėlėliai migravo iš rytinių atolų, ir iš jų kilo žemesnieji klanai.[1]
Smulkiausias satavaliečių visuomenės vienetas yra matrilokalinė šeima, kurių grupė sudaro pwukos. 1980 m. saloje gyveno 492 gyventojai, kurie dalinosi į 15 pwukos, kurių didžiausias turėjo 12 šeimų (71 žmogus).[2]
Kartu pwukos grupuojasi į 8 matrilinijinius klanus (yáyinang). Jų nariai privalo padėti vienas kitam, ir klano viduje draudžiamos santuokos. Klanai yra ranguojami pagal svarbą: Neyáár, Yáánatiw ir Noosomwar yra aukščiausieji ir dalinasi salą į tris dalis, Sawsát yra tarpinis, kai tuo tarpu Kataman, Piik, Sawen ir Maasané yra prastuomenės klanai, susiję su aukščiausiais klanais senjoro-vasalo santykiais (yakkune). Kiekvienam klanui vadovauja vyriausias amžiumi vyras.
Valdžia koncentruojasi vadų taryboje, kurią sudaro 4 svarbiausių klanų vadai. Jie priima sprendimus dėl žvejybos, ginčų, nuikaltimų, ekspedicijų ir kitų klausimų. Apie sprendimus informuojama visuotinio salos susirinkimo metu. Jame gali dalyvauti visi suaugę vyrai. Klanų vadai, ypač Neyáár vadas, gauna privalomą duoklę duonmedžio ir kokoso vaisiais, atlieka kasmetinius derlingumo ritualus.[3]
Ilgą laiką Satavalas dalyvavo Japo imperijos duoklinėje sistemoje ir mokėjo duoklę japiečiams. 1849 m. atolas patyrė žemės drebėjimą, kurio sukeltas potvynis visą salą paskandino kelioms valandoms. Išsigelbėjo tik tie gyventojai, kurie užlipo į aukštus medžius ir sugebėjo išsilaikyti.[4] XIX-XX a. atolas priklausė Ispanijai, Vokietijai, Japonijai ir JAV.
Salos gyventojai yra geri kanojų gamintojai bei išlaikę senovinį navigacijos jūrose meną. Čia išlikęs ir senovinis iniciacijos ritualas Pwo. Iš Satavalo kilęs vienas žymiausių senovinės Okeanijos navigacijos vystytojų Mau Piailug.[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Oral History of Satawal: Chiefly and Commoner Clans
- ↑ Sudo, Ken'ichi. 1984. Systems of land tenure and resource management on Satawal Island, Micronesia. Bulletin of the National Museum of Ethnology 10: 197-348.
- ↑ Rank, Hierarchy and Routes of Migration: Chieftainship in the Central Caroline Islands of Micronesia.
- ↑ Driver, Marjorie; Brunal-Perry, Omaira. Carolinians in the Mariana Islands in the 1800s: selected documents from the holdings of the Spanish Documents Collection at the Micronesian Area Research Center: English-Spanish Edition (English-Spanish ed.) (in English and Spanish) (English-Spanish Edition (English-Spanish ed.) ed.). ISBN 1-878453-21-1.
- ↑ Ong, Sandy (29 November 2023). "What we can learn from the ancient art of wayfinding". BBC Future.
| ||||||||||||||||||||||||||
