Karolinų salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saulėlydis prie Japo salos

Karolinų salos – salynas Okeanijoje, Ramiojo vandenyno vakaruose, į šiaurę nuo Naujosios Gvinėjos, Mikronezijos regione. Didžioji dauguma Karolinų salų priklauso Mikronezijos Federacijai, likusios – Palau valstybei. Sudaro >600 daugiausia koralinių salų, išsidriekusių tarp 1-10° š. pl. ir 131–163° r. il. Sausumos plotas 1320 km². Yra keletas didesnių vulkaninių salų – Babeltuapas, Ponapė, Kosraė, Japas, Trukas. Fosfatų telkiniai. Būdingas subekvatorinis ir ekvatorinis klimatas. Auga visžaliai tropiniai miškai, savanos. Karolinų salose gyvena beveik 130 tūkst. gyventojų, dauguma jų yra mikroneziečiai, yra japonų, filipiniečių. Verčiamasi žvejyba, tropine žemdirbyste[1].

Pirmieji europiečiai atradę Karolinų salas buvo ispanai (XVI a.). Jie šias salas pavadino Naujaisiais Filipinais, o 1686 m. pervadino Ispanijos karaliaus Karolio II garbei.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 199 psl.