Saronas

Koordinatės: 45°38′0″ š. pl. 09°03′0″ r. ilg. / 45.63333°š. pl. 9.05000°r. ilg. / 45.63333; 9.05000 (Saronas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Saronas
it. Città di Saronno
      
Miesto centras
Saronas
Saronas
45°38′0″ š. pl. 09°03′0″ r. ilg. / 45.63333°š. pl. 9.05000°r. ilg. / 45.63333; 9.05000 (Saronas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Lombardija Lombardija
Provincija Varezės provincija
Meras Luciano Porro
Gyventojų (2010) 39 161
Plotas 10,84 km²
Tankumas (2010) 3 613 žm./km²
Altitudė 212 m
Pašto kodas 21047
Tel. kodas 02
Miesto globėjas (-ai) Apaštalas Petras ir Apaštalas Paulius

Saronas (it. Saronno) – Italijos miestas Lombardijoje, Varezės provincijoje. Jam prezidento dekretu 1960 m. suteiktas miesto titulas. Šiuo metu turi apie 40 tūkst. gyventojų. Saroną garsina likeris amaretas ir amaretti di Saronno biskvitai.

Miesto globėju laikomas apaštalas Petras. Jo šventė švenčiama kasmet birželio 29 d.

Vietovardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas kilęs iš lotynų Solonius arba Solonas.

Turistiniai objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Madonna dei Miracoli[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piligrimų lankomą Madonna dei Miracoli bažnyčią 1498 m. pradėjo statyti Vincenzo Dell’Orto. Bažnyčia turi kupolą, jos varpinė datuojama 1516 m., o pati bažnyčia baigta vėliau. Iš pat pradžių ją puošė Gaudenzio Ferrari freskos, vaizduojančios angelų koncertą. Chorą puošė Bernardino Luini freskos, kurias jis tikriausiai pradėjo tapyti 1524 m. pavasarį.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra seniausia bažnyčia Sarone, viduramžių kilmės. Už miesto sienos buvo maža bažnytėlė, kurią 1154 m. perėmė pranciškonai. 1297 m. Milano archivyskupas Francesco Fontana da Siena paprašė parapijiečių prisidėti prie naujos bažnyčios statybos, nes senosios neužteko vienuolių reikmėms. Tos bažnyčios neliko, nes XV a. buvo atlikta radikali restauracija; pridėtos prabangios išorinės dekoracijos. Bažnyčia yra trinavė. Altorius yra priešais duris. Fasade – dvi nišos su Šv. Antano ir Šv. Pranciškaus statulomis. Tai kopijos, o originalai yra bažnyčios viduje.

Muziejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MILS – Museo delle Industrie e del Lavoro del Saronnese – Sarono regiono Pramonės ir Darbo muziejus. Muziejus, pabrėžiantis pramonės ir darbo svarbą Sarono regione (apimančiame 9 miestelius), turi 1400 m² atviros parodinės erdvės ir 800 m² uždarose patalpose šalia netoli esančios geležinkelio stoties - senuosiuose FERROVIENORD angaruose, kuriuose retkarčiais dar remontuoja ar tikrina garvežius. Atvirose erdvėse nuolatos eksponuojami istoriniai geležinkelio vagonai, pargabenti iš FERROVIENORD’o traukinių depo. Čia galima pamatyti, pvz., vagoną iš 1° ir 2° klasių epochos, su sėdynėmis, apmuštomis raudonu pliušu, sanitarinius vagonus, krovininius vagonus, pirmąjį 1928 m. elektrinį lokomotyvą ir vieną pirmųjų 1929 m. elektrovariklių – pritvirtinus mašinisto kabiną, jie pirmi pradėjo judėti abiejomis kryptimis. Vidinė muziejaus erdvė paskirstyta į kelias sales, kuriose demonstruojami su įvairiomis Sarono pramonės kryptimis susiję eksponatai – nuo saldainių fabriko iki seifų gamyklos ar karinio sunkvežimio. Eksponatai buvo paaukoti įvairių pramonininkų arba atkeliavo iš privačių kolekcijų. Be staklių ir mašinų, tai Sarono įmonių gaminiai - nuo saldainių iki karinių sunkvežimių - ir susiję dokumentai nuo XIX a. pabaigos periodo iki 1950-ųjų ekonominio bumo.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]