Santykinis ir absoliutusis laikas

Santykinis ir absoliutusis laikas – skirtingi galimi gramatinės laiko kategorijos pasitelkimo būdai. Absoliutusis laikas reiškia laiko (dažniausiai esamojo, būtojo ar būsimojo) apibrėžties gramatinę išraišką, nurodančią sąsają su dabartimi – kalbėjimo momentu. Santykinis laikas žymi vyksmą kito laiko atžvilgiu, santykinio laiko momentas išryškėja iš konteksto. Kitaip tariant, absoliučiojo laiko atskaitos tašką (arba deiksės centrą) apibrėžia diskurso arba pasakojimo momentas, o santykinio laiko – dar kitas momentas.

Toliau skiriamas „griežtai santykinis laikas“, reiškiantis momentą nurodyto laiko atžvilgiu, ir „absoliutusis-santykinis laikas“ (pavyzdžiui, pliuskvamperfektas), žymintis momentą nurodyto laiko atžvilgiu ir drauge išreiškiantis santykį su esamuoju laiku.