Santorinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Santorinis)
Tipiškas Santorino kraštovaizdis

Santorinas (gr. Σαντορίνη) – Graikijai priklausanti vulkaninės kilmės sala pietų Egėjo jūroje. Sala priklauso Kikladų salų grupei. Graikijoje Santorinas dar žinoma kaip Tira ir Tera. Salos sostinė yra Fira, pagrindinis uostas – Atiniosas. Salos plotas 73 km². Joje gyvena 13,4 tūkst. gyventojų (2001 m.).

Sala gerai žinoma dėl baltų namų su mėlynais stogais. Anksčiau namai baltai buvo dažomi dėl praktinių sumetimų: buvo manoma, kad balta spalva ne taip praleidžia karštį. Vėliau, 1974 metais, buvo išleistas įstatymas, kuris įpareigojo visus namus dažyti baltai dėl politinių priežasčių. Jau po kelių dešimtmečių baltos ir mėlynos spalvos kombinacija (tokios spalvos sudaro ir Graikijos vėliavą) tapo žinomiausiu Kikladų salų prekės ženklu. Pastaruoju metu tarp Graikijos kultūros ministerijos ir kitų valdžios institucijų vyksta debatai dėl leidimo dažyti namus ir kitomis spalvomis.

Santorinas yra seismiškai aktyvus. Paskutinis vulkano išsiveržimas fiksuotas 1956 m., tada žemės drebėjimas sunaikino 85 % statinių, žuvo daug žmonių. Tik 1970 metais pradėjus turizmo verslą, Santorinas atsigavo.

Manoma, kad pirmasis išsiveržimas įvyko 1645 m. pr. m. e. Išsiveržimas sukėlė cunamį, kuris atsirito iki šiaurinės Kretos pakrantės ir, manoma, sugriovė mino civilizaciją.

Kartais daromos prielaidos, kad būtent seismiškai aktyvus Santorino vulkanas lėmė Mozės organizuotą žydų tautos pabėgimą iš Egipto.

Beveik 1300 metų po išsiveržimo, vulkanas buvo visiškai neaktyvus. Tačiau vėliau mažesni išsiveržimai sukūrė Palea Kameno, Mikra Kameno, Makroniso, Asproniso ir Nea Kameno salas.

Iš salos gerai matoma didžiulė kaldera yra ankstesnių vulkano išsiveržimų pėdsakas. Tai vienintelė paskendusi kaldera pasaulyje.

Nepaisant vulkano išsiveržimo pavojaus turistai iš viso pasaulio plūsta į šią salą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]