Santa Inesos sala

Koordinatės: 53°45′ p. pl. 72°45′ v. ilg. / 53.750°š. pl. 72.750°r. ilg. / 53.750; 72.750
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

53°45′ p. pl. 72°45′ v. ilg. / 53.750°š. pl. 72.750°r. ilg. / 53.750; 72.750

Santa Inesos ir aplinkinės salos žemėlapyje

Santa Inesos sala (isp. Isla Santa Inés – 'Šv. Agnesės sala') – sala pietų Čilėje, Ugnies Žemės salyne, į šiaurės vakarus nuo Ugnies Žemės salos. Šiaurės rytuose Magelano sąsiaurio atskirta nuo Bransviko pusiasalio. Plotas – 3688 km². Tai trečia pagal dydį Ugnies Žemės salyno sala. Patenka į Magelano ir Čilės Antarktidos regioną (Magelano provincija). Paviršius kalnuotas (aukštis iki 1341 m), pakrantės išraižytos fjordų, yra nedidelis ledynas – Grandes Ventiskerosas. Pakrantės ilgis – 1098 km.[1] Sala patenka į Alakalufų nacionalinį rezervatą.

Santa Inesos sala negyvenama. Senovėje salos pakrantėse gyveno alakalufai. Salos vidų 1951 m. ištyrė prancūzų keliautojas Markas Ožeras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]