Alakalufai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alkalufai
Gyventojų skaičius 15
Populiacija šalyse pietų Čilė
Kalba (-os) ispanų, alkalufų
Religijos katalikybė
Giminingos etninės grupės -
Alakalufų moteris, pardavinėjanti tradicinius suvenyrus

Alakalufai, kaveskarai (Alacaluf, Halakwulup, Kawésqar) – Pietų Amerikos indėnų gentis, viena iš vadinamų Ugnies Žemės žmonėmis. Gyvena pietų Čilėje: Puerto Edeno kaimelyje Velingtono saloje, Bransviko pusiasalyje, Santa Inesos, Desolakosjono salose. 2006 m. buvo tik 15 grynakraujų alakalufų. Kalba ispaniškai, kai kurie vis dar naudoja alakalufų kalbą.

Manoma, kad apie 8-6 tūkstantmetį pr. m. e. alakalufai apsigyveno Patagonijos ir Ugnies Žemės vakarinėje pakrantėje bei gretimose salose. Buvo paplitęs šamanizmas ir burtai. Pagrindiniai tradiciniai verslai: įvairių moliuskų rinkimas, jūrinių gyvūnų (ruonių, banginių) ir guanakų medžioklė, žvejyba. Nuo baltųjų užsikrėtė jų atvežtomis ligomis ir dauguma išmirė (XIX a. pr. buvo 4000 žmonių). Ginklus gaminosi iš kriauklių, kaulo, beveik nenaudojo akmens. Būstai buvo kupolo formos. Valtis darė iš medžio žievės.