Samantonių stovyklavietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Samantonių stovyklavietė
[[Image:|280px]]
Vieta Ukmergės rajonas
Seniūnija Veprių seniūnija
Naudotas ankst. mezolitasžalvario amžius
Tirtas 1940 m.

Samantonių stovyklavietė – archeologinė gyvenvietė Lietuvoje, Ukmergės rajone, Samantonių kaimo apylinkėse, Šventosios dešiniajame krante. Rasta mezolito, neolito ir žalvario amžiaus radinių.

Pietinėje pusėje rasta ankstyvojo mezolito gremžtukų, strėlių antgalių. Šiaurinėje pusėje rasta nemažai neolitinių titnago dirbinių – strėlių antgalių, gremžtukų, gramdukų, akmeninių kirvių, buožių dalių. Taip pat rastas žalvario amžiaus būstas: ovalus, 10x6 m matmenų, pastatytas iš karčių, sienos pintos iš šakų ir krėstos moliu, jo įėjimas buvęs šone, stogą rėmė du šulai, asloje rastos 3 židinių duobės su anglėtu smėliu ir keletas plokščių apdegusių akmenų. Be to, būste rasta keramikos šukių (keramika gaminta iš molio, maišyto su granitu). Indai buvę įvairių pavidalų (apskritas plokščias dubuo, siaurakaklė amfora, taurės, kibiro pavidalo).

Samantonių stovyklavietė 1940 m. tyrinėta Kauno kultūros muziejaus darbuotojų. Radiniai saugomi Kauno istorijos muziejuje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Samantonių stovyklavietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 619