Salakotas
Salakotas – Filipinams būdinga plačiabrylė skrybėlė.[paaiškinti] Salakotai dažniausiai gaminami iš rotangų ar nendrių. Tai tradicinė azijinė skrybėlė, tokia pat būdinga Pietryčių Azijai kaip ir kūginė azijinė skrybėlė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovinė tradicija mini, kad pirmieji į Filipinus atsikėlę malajai išmainė Panajaus salos slėnius ir lygumas iš vietinių aėtų už auksinį salakotą ir labai ilgą perlų vėrinį manangyad, kuris liesdavo žemę, kai juo pasipuošdavo aėtų vado žmona.
Paprotys puošti salakotus Filipinuose atsirado ispanų valdymo laikais. Salakotai buvo tradicinė valstiečių skrybėlė, tačiau juos dėvėdavo ir turtingi krikščionys filipiniečiai bei metisai, ypač kilmingųjų, vadintų principalía, atstovai. Jų salakotai būdavo puošiami iškalinėtu sidabru, kartais sidabro monetomis ir pakabukais, karodavusiais nuo skrybėlės kraštų. To meto atvaizduose daug kolonijinių valdininkų (gobernadorcillos ir cabezas de barangay) būdavo vaizduojami su puošniais salakotais. Gana dažnai šių sluoksnių atstovai nešiodavo salakotus iš vėžlių šarvų ir brangiųjų metalų.[1]
Kultūrinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salakotas yra įprastinis Filipinų tapatybės simbolis. Su salakotu paprastai vaizduojamas filipiniečių nacionalinė personifikacija Chuanas dela Kruzas (Juan dela Cruz).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alfredo R. Roces, et al., eds., Ethnic Headgear in Filipino Heritage: the Making of a Nation, Philippines: Lahing Pilipino Publishing, Inc., 1977, Vol. VI, pp. 1106-1107.