SN-42
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Plieninis antkrūtinis SN-42 (rus. СН-42, iš rus. стальной нагрудник 'plieninis antkrūtinis') – antkrūtinis, naudotas Raudonosios armijos Antrojo pasaulinio karo metais. Antkrūtinis buvo pagamintas iš 2 mm storio plieno plokštės ir svėrė 3,5 kg.
Buvo sukurti modeliai SN-38, SN-49, SN-40, SN-40A ir SN-42. Pavadinime esantis skaičius rodo metus, kada tas modelis buvo sukurtas. Visi jie buvo išbandyti kovinėse situacijose, bet tik modelis SN-42 buvo gaminamas serjiniu būdu.
Antkrūtinius naudojo daugiausia inžinerinių šturmo brigadų kariai, taip pat kai kurių tankų brigadų tankų desantininkai.
Antkrūtinis atlaikydavo pistoletų ir pistoletų kulkosvaidžių kulkų, smulkių skeveldrų pataikymus. Pvz., 9 mm kulką, iššautą iš pistoleto kulkosvaidžio MP-40 atlaikydavo iš 100–125 m nuotolio. Aprašyti atvejai kai antkrūtinis išlaikydavo 9 mm pistoleto kulką, iššautą iš vieno metro nuotolio ar arčiau.
Po antkrūtiniu kariai dažnai vilkėdavo vatinukus su nukirptomis rankovėmis. Toks pošarvis veikė kaip papildomas amortizatorius, nors ankrūtinis iš vidaus ir taip turėjo specialų pamušalą. Antkrūtiniai buvo labai naudingi miesto kautynėse (pvz., Stalingrade, kur vokiečiai plačiai naujdojo MP40), bet atvirame lauke, kur tekdavo bėgti didelius nuotolius, jie buvo nepatogūs.