Sėlynė
Jump to navigation
Jump to search
Sėlynė | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°54′29″š. pl. 25°33′40″r. ilg. / 55.908°š. pl. 25.561°r. ilg.Koordinatės: 55°54′29″š. pl. 25°33′40″r. ilg. / 55.908°š. pl. 25.561°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Rokiškio kaimiškoji seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 185 (2011 m.) | |
Sėlynė – kaimas Rokiškio rajone, 6 km į pietus nuo Rokiškio, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis ir Nemunėlio ištakų. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (įkurta 1955 m.). Šiauriau kaimo auga miškas Raistas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1810 m. minimas Litviniškės palivarkas, įėjęs į Rokiškio grafystę Vilkmergės paviete ir priklausęs grafui I. Tyzenhauzui.
Palivarkui priklausiusios gyvenvietės:
- Pužonys (Pużanice)
- Ruopiškis (Ropiszki)
- Diliškiai (Dyliszki)
- Natkuškiai (Natkuszki)
- Paupė (Zarzecze)
- Ulytėlė (Nowa)
- Sėlynė (Litwiniszki)
1922 m. buvo įkurta pradinė mokykla (1954–1962 m. septynmetė, vėliau – aštuonmetė). 1950–1963 m. – Sėlynės apylinkės centras. LTSR laikais – Liudo Giros kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | ||||||||||
1902 m.[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur. | 1986 m.[4] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
43 | 71 | 110 | 145 | 187 | 217 | 198 | 192 | 185 | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Sėlynė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 181 psl.
- ↑ Sėlynė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 649 psl.