Sėklagūbris

Sėklagūbris (lot. caruncula; angl. caruncle, elaiosome) - nedidelis mėsingas aliejingas sėklos priedas, būdingas kai kurių rūšių augalams. Sėklagūbriai turi daug riebalų ir baltymų. Sėklagūbrių forma yra gana įvairi. Sėklagūbriai nuo sėklamakščių skiriasi dydžiu - sėklamakštės gaubia visą ar beveik visą sėklą, o sėklagūbriai - nedidelę sėklos dalį.

Sėklagūbriai yra prisitaikymas mirmekochorijai (mutualizmo rūšis), nes maistingi sėklagūbriai traukia skruzdėles, kurios sėklas su sėklagūbriais nešasi į skruzdėlynus, kur sėklagūbriais maitina savo lervas, o pačias sėklas išmeta į skruzdėlyno atliekyną. Atliekyne žemė būna patręšta skruzdėlių išmatomis ir skruzdėlių lavonėliais, tad tai gera vieta sėkloms sudygti.

Augalai su sėklagūbriais

Kanadinė sangvinarija (Sanguinaria canadensis)
Trilijos (Trillium)
Auskarėliai (Dicentra)
Rūteniai (Corydalis)
Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus)
Kiškiagrikis (Luzula)
Karpažoliniai (Euphorbiaceae)

Sėklos su sėklagūbriais

Afrikinės afzelijos (Afzelia africana) sėklos
Paprastojo ricinmedžio (Ricinus communis) sėklos

Nuorodos

Dagys J. (1985) Augalų anatomija ir morfologija. V.: Mokslas. (žr. p.329)