Rytis Zemkauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rytis Zemkauskas
2023 m.
Gimė 1969 m. spalio 28 d. (54 metai)
Kaunas
Tautybė Lietuvis
Alma mater VU KHF (1993)[1]
Žymūs apdovanojimai

„Už nuopelnus Lietuvai“ medalis

2015 m.

Rytis Zemkauskas (g. 1969 m. spalio 28 d.) – televizijos žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. baigė VU Kauno humanitarinį fakultetą.

Nuo 1994 m. pradėjo dirbti Lietuvos televizijos Kauno redakcijoje, kūrė laidas „Septintasis kontinentas“ (1994 m.), „Atsargiai – reklama!“ ir „Septynios Kauno dienos“ (1995 m.).

1996 m. perėjo į LNK televiziją, kur iki 1997 m. buvo vienas laidos „Ryto ratas“ vedėjų ir redaktorių, vėliau kūrė ir vedė laidas „Lankos“ (iki 2000 m.) bei „Snobo kinas“ (iki 2009 m.). Kūrė scenarijus specialiems LNK televizijos projektams (iki 2010 m.), laidoms „Frontas“ (2002–2003), „Dviračio kabaretas“ (2004–2005), „Dviračio žynios“ (2003–2006), „Dviračio žvaigždė“ (2011 m.).

Nuo 2010 m. rugsėjo vedė ir kūrė televizijos kanalo TV1 laidas „Pasivaikščiojimai[3] ir „Alchemija“.[4] Siekdami, kad Lietuvos kultūros reiškiniai būtų matomi kuo platesnei auditorijai, laidos kūrėjai sukūrė interneto svetainę „www.alchemija.tv“, kurioje kaupiamas laidų archyvas. 2013 m. pabaigoje išleido knygą „Pasivaikščiojimai“, kurioje publikuojami 20 laidų pokalbiai.

Nuo 2015 m. rugsėjo į TV eterį sugrįžo R. Zemkausko kurtas „Mano kiemo“ 7 serijų ciklas, jį rodė kanalas Info TV.[5] 2015 m. lapkritį Info TV kanale debiutavo dvi R. Zemkausko laidos "Vakarų efektas" ir "Panikos kambarys".[6]

Nuo 1990 m. verčia ir garsina filmus, rašo straipsnius į spaudą ir interneto tinklalapius.

Radijo stotyje „Ultra vires“ kūrė ir vedė laidas „Vidudienis su LNK“ (1996–1997 m.), „Dovanų karalius“ (1997 m.).

2017 m. birželio 7 d. kanale „LRT Kultūra“ pradėta rodyti R. Zemkausko laida apie Lietuvos mokslą "Projektas PI".[7] 2019 m. kovą per „LRT Plius“ kanalą buvo rodytas dar vienas R. Zemkausko projektas – laida „Mokytojų kambarys“.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dokumentika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė ar parašė scenarijų šiems dokumentiniams filmams:

  • 2001 m. „Džiazas žmonėms“ (autorius, prodiuseris)
  • 2002 m. „Muzika, žingsnis, mintis, jausmas“ (autorius, prodiuseris)
  • 2002 m. „Sigitas Geda. Žiema Stokholme“ (autorius, prodiuseris)
  • 2003 m. „Džiazo dvasia“ (scenarijaus autorius, prodiuseris)
  • 2005 m. „Stichijos“ (autorius, režisierius)
  • 2007 m. „El Festival“ (autorius, režisierius)
  • 2009 m. parašė scenarijų pirmąjam dokumentiniam filmui apie ES istoriją „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“ (rež. Gražina Sviderskytė, užsakovas Europos Komisija). Filmas pasirodė angliškai ir lietuviškai.

Žurnalistika, interviu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2013 m. „Pasivaikščiojimai“ – pokalbiai iš laidų „Pasivaikščiojimai“.
  • 2015 m. „Tekstai keliaujantiems autobusais ir troleibusais“ – publicistinių tekstų, publikuotų žurnaluose „IQ“ ir „Intelligent Life“, rinkinys.
  • 2016 m. „Bus geriau“ – pokalbiai su Vytautu Landsbergiu.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščiai, proza vaikams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1993 m. „Begemotija“ (proza)
  • 1995 m. „Ežys ir echidna“
  • 1996 m. „Iš seno lagamino“
  • 1997 m. „Apie orus“
  • 1997 m. „Rastinukai“
  • 1997 m. „Sesutės sagutės“

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1997 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities valdybos apdovanotas kaip „Geriausias jaunasis žurnalistas“;
  • 1998 m. laida „Lankos“ apdovanota LR Kultūros ministerijos premija „Už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis“;
  • 1999 m. telemaratone „Ad rem“ TV profesionalų ir kritikų „Lankos“ pripažinta geriausia metų kultūrinės publicistikos laida;
  • 2011 m. TV laida „Alchemija“ apdovanota „Pragiedrulių“ premija, kaip geriausia 2010 m. kultūros laida.[8]
  • 2022 m. Santakos garbės ženklas (2-ojo laipsnio)
  • 2023 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]