Rytų Čalukjų dinastija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytų Čalukjų dinastija (Telugų kalba: తూర్పు చాళుక్యులు) - Andhros dinastija Pietų Azijoje, valdžiusi telugų teritorijas 624-1189 m. Didžiausio klestėjimo laikais ji kontroliavo ir Kalingą. Jų valdoma valstybė ankstyvuoju laikotarpiu buvo vadinama Vengi. Dinastijos sostinė buvo Vengi.
Ši dinastija Andhroje pakeitė Višnukundinų dinastiją, o jų valdymo pabaigoje šalį nukariavo Čola imperija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valdovų dinastija buvo kanadų kilmės. Į Andhrą ji atėjo Karnatakos Čalukjams užkariavus jos teritorijas Pulakesio II (609 - 642) laikais. Šio brolis ėmė valdyti nedideles sritis aplink Vengi miestą prie jūros, kas greitai tapo nepriklausoma Vengi valstybėle.
Žlugus Čalukjų imperijai vakaruose, ir Karnatakoje įsigalėjus Raštrakutų imperijai, Rytų Čalukjai išsaugojo nepriklausomybę. Nors ji ne kartą buvo nusiaubta galingų kaimynių, Vidžajadita III (848 – 892) sustiprino šalį, ir ji pamažu išaugo į didelę valstybę, kuri valdė visą Andhrą ir taip pat užėmė Kalingą.
Nuo XI a. valstybės sostinė buvo Radžamahendra Radžamundris. Tuo metu augo tamilų Čola imperija pietuose, kuri 1030 m. pabaigė nepriklausomą valstybės istoriją, nors priklausomi valdovai valdė iki 1089 m.
Kultūros pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nepaisant to, kad valdovai buvo kanadų kilmės, kilę iš Karnatakos, Rytų Čalukjų valstybė yra pirmoji nacionalinė telugų valstybė. Kadangi ji valdė telugų žemes, čia formavosi telugų identitetas. Buvo sukurti pirmieji kūriniai telugų kalba, kanadų rašto pagrindu formavosi nepriklausomas telugų raštas.
Valstybės architektūra bei menas buvo stipriai paveikttas Karnatakos Čalukjų meno. Čia suklestėjo savitas architektūros stilius, vadinamas vesara. Jam buvo būdinga maišyti šiaurės Indijos architektūros tradicijas (nagara) ir tamilų architektūros stilių (dravida).