Rusališkės piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rusališkės piliakalnis
[[Image:|250px]]

Rusališkės piliakalnis
Koordinatės
55°12′11.8″ š. pl. 26°9′3″ r. ilg. / 55.203278°š. pl. 26.15083°r. ilg. / 55.203278; 26.15083Koordinatės: 55°12′11.8″ š. pl. 26°9′3″ r. ilg. / 55.203278°š. pl. 26.15083°r. ilg. / 55.203278; 26.15083
Savivaldybė Švenčionių rajonas
Seniūnija Švenčionių seniūnija
Aukštis 3-4 m
Plotas 12x12
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1970
Registro Nr. 33306

Rusališkės piliakalnispiliakalnis (unikalus objekto MC kodas 33306 Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Rusališkės kaime, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Gančeriuose pro Misiūnus pasukus į Rusališkę, joje per laukus paėjus į kairę 350 m. pietvakarių kryptimi.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi pailgoje kalvoje. Aikštelė 12 m skersmens, iškiliu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 3-4 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas arimų, aikštelė - 1939 m. iškasto pasieniečių bunkerio. Jis apaugęs jaunomis pušimis, pietinėje aikštelės dalyje pastatytas laikinas medinis namelis.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia. [1] 2009 m. gruodžio 9 d. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Reškutėnų piliakalnis 5,5 km Papravalės piliakalnis 9 km Rakštelių piliakalnis 5 km Blank-50px.png
Budrių piliakalnis 23 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Aučynų piliakalnis 5 km
Paduobės piliakalnis 14 km Daukšių piliakalnis 1,5 km Stūglių piliakalnis 5 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 249 (Nr. 77).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]