Rubidis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rubidis (Rb) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 37 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
85,4678(3) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
248 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
403 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Kr] 5s1 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
216 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
0,82 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
? |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
1,532 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
58,2 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
312,63 K |
Lydymosi šiluma |
2,34 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
961 K |
Garavimo šiluma |
69,2 kJ/mol |
Molinis tūris |
55,79 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Rubidis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Rb, eilės numeris 37.
Tai sidabriniai baltas šarminis metalas, šviežiame pjūvyje turintis metalinį blizgesį. Vakuume ar inertinių dujų atmosferoje išsaugo metalinį blizgesį ir išvaizda nesiskiria nuo kitų metalų. Rubidžio tankis 1,532 (20 °C) ir 1,475 (39 °C). Šaldomas jis kristalizuojasi. Atominis skersmuo – 2,48 Å, joninis skersmuo – Rb+ 1,49 Å.
Lydymosi temperatūra 39 °C, virimo temperatūra 696 °C. Kambario temperatūroje rubidis gana lakus. Tūrio pasikeitimas lydantis – +2,5 %. Rubidis gerai nudažo liepsną žydrai raudona spalva. Visuose junginiuose rubidis yra vienvalentis. Kaip ir kiti šarminiai metalai patekęs į orą užsiliepsnoja.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rubidžiui yra būdingos dvi raudonos spektro linijos, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: graikų kalba rubidus reiškia tamsiai raudoną. Pagal spektro spalvą taip pat pavadintas cezis.