Rubidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rubidis (Rb)
Rb-TableImage.png
Periodinė grupė

Šarminis metalas

Atomo numeris 37
Išvaizda

?
Rb,37.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

85,4678(3) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

248 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

403 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 5s1

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

216 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

0,82 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

1,532 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

58,2 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

312,63 K

Lydymosi šiluma

2,34 kJ/mol

Virimo temperatūra

961 K

Garavimo šiluma

69,2 kJ/mol

Molinis tūris

55,79 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Rubidis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Rb, eilės numeris 37.

Tai sidabriniai baltas šarminis metalas, šviežiame pjūvyje turintis metalinį blizgesį. Vakuume ar inertinių dujų atmosferoje išsaugo metalinį blizgesį ir išvaizda nesiskiria nuo kitų metalų. Rubidžio tankis 1,532 (20 °C) ir 1,475 (39 °C). Šaldomas jis kristalizuojasi. Atominis skersmuo – 2,48 Å, joninis skersmuo – Rb+ 1,49 Å.

Lydymosi temperatūra 39 °C, virimo temperatūra 696 °C. Kambario temperatūroje rubidis gana lakus. Tūrio pasikeitimas lydantis – +2,5 %. Rubidis gerai nudažo liepsną žydrai raudona spalva. Visuose junginiuose rubidis yra vienvalentis. Kaip ir kiti šarminiai metalai patekęs į orą užsiliepsnoja.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Rubidžiui yra būdingos dvi raudonos spektro linijos, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: graikų kalba rubidus reiškia tamsiai raudoną. Pagal spektro spalvą taip pat pavadintas cezis.


Vikiteka