Rosošo mūšis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rosošo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 1863 m. sukilėliai
|
 Rusijos imperija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Boguslavas Eitminavičius Karolis Krisinskis |
|||||||
| Pajėgos | |||||||
| 700 | |||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 13 žuvę 14 sužeisti |
65 žuvę 16 paimti į nelaisvę | ||||||
Rosošo mūšis (lenk. Bitwa pod Rossoszem) – 1863 m. lapkričio 16 d. Rosošo kaime įvykęs mūšis tarp 1863-1864 m. sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės, vienas 1863-1864 m. sukilimo susirėmimų.
Mūšis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1863 m. lapkričio 16 d. Boguslavo Eitminavičiaus ir Karolio Krisinskio vadovaujami sukilėliai įsikūrė Dubica Dolnos kaime. Rusijos kariuomenės daliniui pajudėjus iš Palenkės Bialos link Lomazų, dalis sukilėlių, vadovaujami Karolio Krisinskio, perėjo į Rosošo kaimą, o kita dalis, vadovaujama Boguslavo Eitminavičiaus, liko laukti šalia esančiame miške.
Dalis sukilėlių buvo pasiųsti privilioti rusus į kaimą, ką jiems ir pavyko padaryti, kaime rusai buvo apsupti ir nugalėti.
Iš viso žuvo 65 rusai, 16 paimti į nelaisvę. Sukilėlių gretose žuvo 13 ir 14 buvo sužeisti. Žuvę sukilėliai buvo palaidoti Rosošo kaime šalia Mulavos upės.