Ronald H. Coase
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ronaldas Haris Kouzas (angl. Ronald Harry Coase, 1910 m. gruodžio 29 d. Vilesdenas prie Londono – 2013 m. rugsėjo 2 d. Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV) – JAV ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1927–1929 m. studijavo eksternu Londono universitete. 1932 m. baigė Londono ekonomikos mokyklą, 1935–1939 m. ir 1946–1951 m. joje dėstė. 1951 m. apgynė daktaro laipsnį ir persikėlė į JAV. 1951–1958 m. dėstė Bufalo, 1958–1964 m. Virdžinijos, nuo 1964 m. Čikagos universitete, nuo 1964 m. profesorius. 1964–1982 m. Journal of Law and Economics redaktorius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1937 m. straipsnyje „Firmos prigimtis“ (The Nature of the Firm, Economica, Vol. 4, No. 16, November 1937) pirmasis įvertino įmonės gebėjimą veikti rinkos jėgas, atmetė vyravusią nuomone, kad pagrindinis vaidmuo tenka rinkos mechanizmui. Atkreipė dėmesį į transakcijos kainas, rinkos mechanizmo naudojimo, arba sandorių sudarymo, išlaidas. Iškėlė išorės efektų, veiklos rezultatų, susijusių ne tos veiklos tiesioginiais dalyviais, bet su trečiaisiais asmenimis problemą ekonomikoje.
1960 m. straipsnyje „Socialinės naštos problema“ (The Problem of Social Cost, Journal of Law and Economics, v. 3, n°1 pp. 1-44, 1960) padarė išvadą, kad esant išorės efektams ir nesikišant valstybei optimumas galimas tik tada, jeigu įmanomos gamintojo ir išorės efektų gavėjo derybos ir jei aiškiai nusakytos nuosavybės teisės (vadinamoji Kouzo teorema). Paaiškino sandorių vertės ir nuosavybės teisės reikšmę ekonomikos institucinei struktūrai ir funkcionavimui.
Jo veikla 1991 m. įvertinta Nobelio ekonomikos premija.