Romualdas Norkus (1944)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Romualdas Norkus
Gimė: 1944 m. sausio 18 d. (75 metai)
Balniuose (I), Tauragės apskritis
Veikla: žurnalistas, redaktorius, poetas, vertėjas
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Romualdas Norkus (g. 1944 m. sausio 18 d. Balniuose, Tauragės apskritis) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, poetas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. baigė Eržvilko vidurinę mokyklą. Studijavo Kauno medicinos institute, Vilniaus universitete žurnalistiką.

Nuo 1969 m. laikraštyje „Komjaunimo tiesa“ rengė kultūros puslapį „Versmė“. Nuo 1971 m. redagavo biuletenį „Ekrano naujienos“, 1972 m. su kitais – leidinį „Kinas“. 19731989 m. žurnalo „Nemunas“ atsakingasis sekretorius, meno skyriaus vedėjas. 1989 m. įkūrė kultūros žurnalą „Santara“, jo vyriausiasis redaktorius. 1995 m. paskirtas Baltijos kultūros fondo valdybos pirmininku.

Išvertė rusų prozos, parengė atsiminimų knygas apie prof. Č. Kudabą, diplomatą J. Urbšį, žurnalistą J. Laučką. [1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kur eini, žmogau, esė, 1986 m.
  • Pasaulis viename mieste, esė, 1987 m.
  • Už kasdienybės lango, esė, 1990 m.
  • Saulėtekio neramią valandą, poezija, 1995 m.
  • Ričardo Mikutavičiaus kolekcija: Europos dailė, parengė, V.: Baltijos kultūros fondo leidykla, 1996 m. ISBN 978-9955-755-76-0
  • Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė, parengė Aleksas Dabulskis, Romualdas Norkus, K., Spindulys, 1995 m. ISBN 9986408393
  • Už kasdienybės lango: susitikimai, pokalbiai, apmąstymai, Šviesa, ISBN 5430007005
  • Rožė ledynuose, 1999 m.
  • Auklėjimas priešiškumu. Piliečio užrašai, Eglės leidykla, Klaipėda, 2009 m. ISBN 978-9955-54-282-7

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1991 m. žurnalistinė Vinco Rastenio premija.
  • 2008 m. medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“
  • 2010 m. Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“
  • 2014 m. Jono Vileišio pasidabruotas medalis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 361 psl.