Romualdas Marcinkus (1941)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Romualdas Marcinkus (g. 1941 m. Vaiguvoje, Kelmės raj.) – lietuvis, TSRS žvalgybininkas, KGB generolas,[1] pasiekęs aukščiausią karjerą TSRS KGB centriniame aparate iš visų lietuvių žvalgybininkų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1959–1963 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 1963 m. Šiaulių vidurinės mokyklos berniukų bendrabučio auklėtojas. 1963–1965 m. tarnavo tarybinėje armijoje.[1]
Po 1965 m. pradėjo dirbti KGB – 1965–1970 m. ėjo operatyvinio įgaliotinio pareigas Šiauliuose.[1] Nuo 1971 m. studijavo KGB Maskvos institute (RF užsienio žvalgybos akademija), specializavosi veiklai vokiškai kalbančiose šalyse. Buvo siunčiamas į Vakarus, ten vykdė KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos pavestas užduotis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Šveicarijoje.[2]
1979–1983 m. gyveno Rytų Berlyne, TSRS ambasados diplomato Justo Vinco Paleckio dėka užmezgė glaudžius santykius su ten dirbusiais lietuviais.[2]
1984 m. pradėjo eiti KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos 19-ojo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, koordinavo KGB rezidentūrų veiklą vokiškai kalbančiose valstybėse. 1987 m. birželį pulkininkas pateikė analitinę medžiagą, skirtą TSKP CK generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui apie politinę Vokietijos Demokratinės Respublikos krizę.[2]
1989 m. suteiktas generolo laipsnis, pradėjo eiti 19-ojo skyriaus viršininko pareigas, apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu.[2]
1990 metų kovo 4 d. pradėjo eiti LTSR KGB pirmininko pareigas, į kurias buvo anksčiau paskirtas dėl savo solidžios patirties užsienyje. 1991 metų sausio pradžioje atsistatydino iš savo pareigų dėl nesutarimų su GRU atstovais dėl kruvinųjų įvykių rengimo Vilniuje. R. Marcinkų desantininkai atgabeno į Maskvą, KGB 3 mėnesius laikė spec. režimo gydymo įstaigoje, po to išleido į dimisiją.[2]
G. Petriko konsultantas saugos klausimais, vėliau EBSW padalinio Ekonominės saugos tarnybos, Saugumo ir informacijos tarnybos (SIT) direktorius. Dėl savo paslaptingumo ir diskretiškumo vadintas „Misteriu Nieku“.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Eduardas Eismuntas |
LTSR KGB pirmininkas 1990-1991 m. |
Po to: Anzelmas Armonas |