Romų spaustuvė
Romų spaustuvė – spaustuvė, veikusi 1799–1940 m. Vilniuje, kvartale tarp dabartinių Šv. Dvasios, A. Strazdelio ir M. Daukšos gatvių.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkūrė B. Romas. 1837–1867 m. Romo vardu dirbo dvi spaustuvės, nuo 1867 m. – žydų spaustuvė; nuo penktojo dešimtmečio prie spaustuvės veikė raidžių liejykla. Nuo 1860 m. firma „Našlė ir broliai Romai“, nuo 1912 m. – „Našlės ir brolių Romų leidyklos ir spaustuvės akcinė bendrovė“.
Svarbiausia Romų spaustuvės produkcija – žydų leidiniai, kurių tiražai buvo gana dideli. 1844–1848 m. išleista 50 leidinių; 75 tomai, kurių apimtis – 1919 spaudos lankų ir 321 750 egz. tiražas. 1912 m. bendras tiražas 477 902 egz. Nors spaustuvė spausdino beveik vien religines knygas, susikūrus akcinei bendrovei imta leisti senosios žydų raštijos paminklus, žydų religijos, mokslo, tautotyros, buities knygas.
Spausdino ir periodinius leidinius: dienraščius „Hazman“ (1906 m.) „Der veker“ (1906 m.) „Folkscaitung“ (1906 m.) „Di cait“ (1906 m.) „Di naie caitung“ (1906 m.) savaitraščius „Der proletarišer gedank“ (1906–1907 m.) „Di idiše virklichkait“ (1906–1907 m.) [2]
Romų spaustuvės vietoje po Antrojo pasaulinio karo įkurta „Vaizdo“ spaustuvė. Po 1957 m. atliktos modernizacijos, kurios metu buvo pastatytas naujas korpusas bei mechanizuota didžioji dalis darbo procesų, pagaminamos produkcijos kiekis išaugo beveik du kartus iki 130–160 tūkst. knygų kietais viršeliais bei 250–300 tūkst. smulkesnių leidinių per mėnesį.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Spaustuvė „Vaizdas“ ir senamiesčio kontrastai
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 432 psl.