Romėniškoji Ispanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ispanija-orn.png
Ispanijos istorija
Iberai, Keltiberai
Romos imperija (Hispania)
Svebai (karalystė), Vandalai, Alanai
Vestgotai (karalystė)
Al-Andalusija
Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada
Rekonkista
Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, Katalonija, Kastilija
Ispanijos karalystė:
Habsburgai > Burbonai
Ispanijos nepriklausomybės karas
Pirmoji Respublika
Monarchijos restauracija
Antroji Respublika
Pilietinis karas > Franko diktatūra
Demokratinė Ispanija

Romėnai III-I a.pr.m.e. užkariautą Iberijos pusiasalį vadino Hispania.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas Hispania greičiausiai kilęs iš finikiečių I-Shapan-im (damanų šalis), nes finikiečiai ten pastebėtus triušius palaikė damanais, nors pastarieji ten niekada negyveno. Romėnų mitologinis aiškinimas (pagal Plinijų ir Plutarchą) pavadinimą sieja su Panu, kuris kartu su Bakchu užkariavo Iberiją ir Bakcho buvo paliktas šalies valdovu.

Dar vienas aiškinimas pavadinimą kildina iš Vakarės žvaigždės. Senovės graikai beveik nepasiekiamą šalį Viduržemio jūros vakaruose vadino Hesperia pagal Vakarę žvaigždę Hesperą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romėnų ekspansija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po to, kai Kartagina per Pirmąjį Pūnų karą (264-241 m.pr.m.e.) prarado romėnų užkariautas Siciliją, Korsiką ir Sardiniją, ji ėmė plėstis romėnų nepaliestame Iberijos pusiasalyje. Kartaginos karvedžiai Hamilkaras Barkas, Hazdrubalas ir Hanibalas tarp 237 ir 218 m.pr.m.e. Iberijos pusiasalyje įkūrė naują atsparos punktą ir pusiaukoloniją. Plėsdamiesi Hispanijoje kartaginiečiai atrado naujas pardavimų rinkas ir taip atstatė savo ekonomikos funkcionavimą.

Ši ekpansija neliko nepastebėta romėnų ir jų graikų sąjungininkų Emporiono ir Masalijos (Marselis) ir 226 m.pr.m.e. sudaryta Ebro sutartimi buvo sutarta, kad rytine kartaginiečių įtakos zonos riba turi būti Iberas. Nepaisant to 219 m.pr.m.e. Hanibalas užėmė Hispanijoje buvusį romėnų sąjungininką, graikų miestą Saguntumą. Tai sukėlė Antrąjį Pūnų karą tarp Kartaginos ir Romos (218-201 m.pr.m.e.)