Rodezijos pilietinis karas
Rodezijos pilietinis karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Afrikos dekolonizacija ir Šaltasis karas | |||||||
Geopolitinė situacija po Angolos ir Mozambiko nepriklausomybės 1975 metais. Žalia - Rodezija, violetinė - Pietų Afrikos Respublika, oranžinė - sukiėlius remiančios valstybės | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Rodezija |
ZANU (ZANLA) | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Ian Smith |
Robert Mugabe | ||||||
Pajėgos | |||||||
1979:[1] 10,800 karių 15,000 rezervistų 8,000 policininkų 19,000 policijos rezervistų |
1979: 25,500 sukilėlių 1979:[1] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
1,361 Rodezijos saugumo pajėgų | 10,000+ sukilėlių[2] | ||||||
Rodezijos pilietinis karas (angl. Rhodesian Bush War) arba Zimbabvės išsivadavimo karas – pilietinis karas vykęs tarp 1964 m. ir 1979 m. buvusios Rodezijos (dab. Zimbabvės) teritorijoje tarp baltųjų dominuojamos Rodezijos ir komunistinių valstybių remiamų juodųjų afrikiečių sukilėlių. Sukilėliai veikė iš bazių gretimose valstybėse, į jas rodeziečių pajėgos rengė tolimuosius reidus, tad į konfliktą buvo įtrauktos visos regiono valstybės. Karo lūžio taškas – 1975 m., kai, pasikeitus politiniam režimui, Portugalija suteikė savo buv. kolonijoms Angolai ir Mozambikui nepriklausomybę, tad Rodezija prarado svarbų sąjungininką ir tapo apsupta priešiškų valstybių. Karas pasibaigė taikos sutartimi tarp Rodezijos vyriausybės ir sukilėlių, tarpininkaujant Jungtinei Karalystei.