Rodezijos pilietinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rodezijos pilietinis karas
Priklauso: Afrikos dekolonizacija ir Šaltasis karas

Geopolitinė situacija po Angolos ir Mozambiko nepriklausomybės 1975 metais. Žalia - Rodezija, violetinė - Pietų Afrikos Respublika, oranžinė - sukiėlius remiančios valstybės
Data 1964 m. birželio 4 d. – 1979 m. gruodžio 12 d.
Vieta Rodezija
Rezultatas Taikos sutartis
  • Rodezija pervadinama į Zimbabvę
  • Sudaroma juodųjų daugumos vyriausybė
Konflikto šalys
Rodezija Rodezija
ZANU (ZANLA)

ZAPU (ZIPRA)

Vadovai ir kariniai vadai
Rodezija Ian Smith
Robert Mugabe

Joshua Nkomo

Pajėgos
Rodezija 1979:[1]
10,800 karių
15,000 rezervistų
8,000 policininkų
19,000 policijos rezervistų
1979:
25,500 sukilėlių

1979:[1]
20,000 sukilėlių

Nuostoliai
1,361 Rodezijos saugumo pajėgų 10,000+ sukilėlių[2]
8,258 civilių

Rodezijos pilietinis karas (angl. Rhodesian Bush War) arba Zimbabvės išsivadavimo karas – pilietinis karas vykęs tarp 1964 m. ir 1979 m. buvusios Rodezijos (dab. Zimbabvės) teritorijoje tarp baltųjų dominuojamos Rodezijos ir komunistinių valstybių remiamų juodųjų afrikiečių sukilėlių. Sukilėliai veikė iš bazių gretimose valstybėse, į jas rodeziečių pajėgos rengė tolimuosius reidus, tad į konfliktą buvo įtrauktos visos regiono valstybės. Karo lūžio taškas – 1975 m., kai, pasikeitus politiniam režimui, Portugalija suteikė savo buv. kolonijoms Angolai ir Mozambikui nepriklausomybę, tad Rodezija prarado svarbų sąjungininką ir tapo apsupta priešiškų valstybių. Karas pasibaigė taikos sutartimi tarp Rodezijos vyriausybės ir sukilėlių, tarpininkaujant Jungtinei Karalystei.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]