Akrecija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Akrecijakosminio kūno, pvz., žvaigždės masės didėjimas dėl medžiagos ir gravitacijos jėgų veikiamo medžiagos kritimo iš kitos labai artimos žvaigždės (glaudžios dvinarės), iš aplink esančio ūko arba iš aplinkžvaigždinio akrecijos disko.[1] Akrecija vyksta prožvaigždėse, planetoidose, dvinarėse žvaigždžių sistemose, juodosiose skylėse.

Pirmas ir dažniausiai pasitaikantis reiškinys yra masyvaus objekto didėjimas dėl gravitacinės sąveikos pritraukiant aplinkinius mažesnius kūnus. Tipiškas pavyzdys – dujinės medžiagos sruvimas į akrecinį diską. Akreciniai diskai susidaro apie tą dvinarės žvaigždžių sistemos narį, į kurį nuteka medžiaga. Diskuose vyksta procesai, kurių metu dalelės praranda savo sukimosi momentą ir nukrenta į centrinį masyvų kūną.

Antrasis procesas vyksta žvaigždžių ir planetų formavimosi metu. Akrecija vadinamas mikroskopinių ledo ir dulkių dalelių susidūrimai ir susijungimai dėl elektrostatinės traukos. Tokiu būdu proplanetiniuose diskuose susiformuoja planetozimalės, kurios vėliau jungiasi ir tampa planetomis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Masters, Harris (2010-08-26). „Transcript of The Accretion of Galaxies and Stars“. Prezi. Nuoroda tikrinta 2021-08-14.