Pereiti prie turinio

Ričmondas (Virdžinija)

Koordinatės: 37°32′00″ š. pl. 77°28′00″ v. ilg. / 37.53333°š. pl. 77.46667°r. ilg. / 37.53333; 77.46667 (Ričmondas (Virdžinija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ričmondas
Richmond
      
Miesto centras
Ričmondas
Ričmondas
37°32′00″ š. pl. 77°28′00″ v. ilg. / 37.53333°š. pl. 77.46667°r. ilg. / 37.53333; 77.46667 (Ričmondas (Virdžinija))
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Virdžinija Virdžinija
Įkūrimo data 1737 m.
Gyventojų (2016) 223 170
Plotas 162 km²
Tankumas (2016) 1 378 žm./km²
Altitudė 46 m
Vikiteka Ričmondas

Ričmondas (angl. Richmond) – miestas Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose, prie Džeimso upės; Virdžinijos valstijos sostinė. Ričmondas įsikūręs 158 km į pietus nuo Vašingtono, Krioklių juostoje. Yra Ričmondo tarptautinis oro uostas (Sandstaune), geležinkelių ir plentų mazgas, upinis uostas. Tabako, tekstilės, chemijos pramonė, veikia „Dominion“ šiluminė jėgainė. Veikia keletas universitetų (Virdžinijos Sandraugos, Ričmondo ir kt.) bei kolegijų, botanikos sodas, Virdžinijos mokslo, meno muziejai, kapitolijus, 1741 m. pastatyta Šv. Jono medinė bažnyčia.

Rasinė gyventojų sudėtis (2010 m.): 50,6 % – juodaodžiai, 40,8 % – baltieji, 6,3 % – lotynoamerikiečiai, 5 % – azijiečiai.

XVII a. dabartinio Ričmondo vietoje buvo svarbi Pouhatanų konfederacijos gyvenvietė. 1609 m. ir 16101611 m. čia mėgino įsikurti kolonistai iš Džeimstauno. 1737 m. įkurtas dabartinis Ričmondo miestas ir pavadintas pagal Londono rajoną Ričmondą. 1742 m. gyvenvietei suteiktas miestelio statusas. 1775 m. Patrikas Henris prie Ričmondo bažnyčios pasakė savo žymiąją kalbą, po kurios Virdžinija prisijungė prie JAV nepriklausomybės kovos. 1780 m. Virdžinijos sostinė perkelta iš Viljamsburgo į Ričmondą. Amerikos pilietinio karo metais, 18611865 m. Ričmondas buvo laikinąja Amerikos Valstijų Konfederacijos sostine.[1]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 354