Rita Urbonavičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Rita Urbonavičiūtė – Lietuvos teatro režisierė, „Raganiukės teatro“ įkūrėja ir ilgametė jo vadovė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Lietuvos muzikos akademiją, dramos režisūros magistrė.[1] Jai suteiktas meno kūrėjo statusas. Režisuoti spektakliai įvairių žanrų ir krypčių. Kaip režisierė dirba su profesionaliais teatro aktoriais, mėgėjais, vaikais, ruošia teatro studijos aktorius būsimiems pastatymams, kuria savo spektaklių scenografiją, kostiumus. Taip pat rašo savo spektaklių inscenizacijas, pjeses vaikams. Sukūrė per šimtą TV laidų vaikams ir jaunimui.

Kūrybinė pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. kaip režisierė pradėjo kurti nepriklausomą trupę - teatro studiją "Visas pasaulis kuria" pagal V. Šekspyro teatro „Gaublys“ devizą „Totus mundus agit histrionem“ („Visas pasaulis – teatras“). Kartu su Vilniaus dailės akademijos studentais sukūrė pirmąjį savo autorinį miniatiūrų spektaklį „Ko čia juoktis“ pagal A. Bistrupo iliustracijas ir Vytauto Kernagio muziką. Spektaklis buvo rodomas Lietuvos kultūros centruose, kalėjimuose, pataisos ir senelių namuose, pristatytas buvusiame „Vasaros“ kino teatre, Sereikiškių parke.

Pradžioje režisierė didelį dėmesį skyrė lietuvių dramaturgijai, gilinosi į lietuvių tradicijas ir tautosaką. Pastatė lietuvių dramaturgo J. Erlicko socialistinio absurdo dramą „Blinkuva“ (spektaklio dailininkas-scenografas J. Bružas). Spektaklis buvo rodomas visoje Lietuvoje, buvo pristatytas tarptautiniame festivalyje Varšuvoje. Sulaukusi tarptautinio pripažinimo, trupė buvo pakviesta į JAV, tačiau dėl 1991 metų Sausio 13-osios įvykių gastrolės buvo nutrauktos.

Kitas autorinis spektaklis buvo pagal A. Liobytės „Devyniabrolė“. Vėliau sekė pagal F. Gužučio pjesę „Gedimino sapnas“' (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė). Didelis dėmesys spektaklyje skiriamas lietuvių liaudies tradicijoms, ypač Užgavėnėms. Pagal lietuvių liaudies tradicijas, žaidimus, dainas ir liaudies tekstus buvo sukurtas originalus scenarijus ir surengta Užgavėnių šventė (dailininkė J. Dambrauskienė) Vilniaus miestui. Šventės metu miesto gatvėmis keliavo didelis vežimas su More. Grojant lietuvių liaudies muzikai, vežimą lydėjo tradiciniai kaukėti persirengėliai, o pati šventė įvyko miesto Kalnų parke. Šventėje dalyvavo per 2000 žiūrovų.

Vėliau R. Urbonavičiūtė tautosakinio J. Dovydaičio rinkiniuose atrado savo tolimesnei režisūrinei raidai archajiškas lietuvių liaudies pasakas su dainuojamais intarpais ir animistinės minties išraiškomis. Pagal jo surinktas pasakas pastatyti autoriniai spektakliai pagal dzūkų liaudies pasaką „Bezdukas ant ežero“ ir žemaitišką pasaką „Meškutės mėsa“.

Pagal J. Rerich „Ugnies pasaulio“ knygos idėjas pastatė Ž. Anujo pjesę „Medėja“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė). Spektaklis buvo pristatytas Rusų dramos teatre, Kauno dramos teatre ir kt. Lietuvos miestuose. Spektaklyje vaidino ir mėgėjai, ir R. Urbonavičiūtės studijos mokiniai.

Režisierė, išanalizavusi V. Šekspyro laikmetį, autoriaus biografiją, politinę situaciją, autoriaus pjeses, ieškojo sceninių sprendimų, eksperimentavo, ruošė aktorius pirmajame Lieutvoje kooperatiniame teatre „Visas pasaulis vaidina“. Pastatymui buvo pasirinkta žymioji pjesė „Karalius Lyras“ (scenografas ir dailininkas R. Čečkauskas). Pagrindinė spektaklio tema – griūvantis tikėjimas aplinkiniais bei skaudūs veikėjų išgyvenimai. Pagrindinį karaliaus Lyro vaidmenį sukūrė aktorius A. Mažuolis. Spektaklis pasižymėjo originaliais, novatoriškais sceniniais sprendimai. Spektaklyje vaidino profesionalai ir režisierės teatro studijoje auklėti mokiniai, spektaklis buvo pristatytas Rusų dramos teatre.

Antrasis veiklos etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 metais R. Urbonavičiūtė perėjo prie vaikų teatro kultūros puoselėjimo ir kūrimo. Vaiko kultūriniame ugdyme ji įžvelgė iš naujo save kuriančios Lietuvos tautos pagrindą, kuriam jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje buvo per mažai skiriama dėmesio. 1997 m. menininkė įkūrė nekomercinį teatrą vaikams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, režisierė plėtojo nepriklausomą teatrą vaikams, naudojo pirmtakų ir savo sukauptas žinias. Šiuo etapu režisierė įkūrė pirmąjį nepriklausomą dramos, muzikos žanro teatrą, skirtą išskirtinai vaikams iki 11 metų. Jis nuo 2007 m. turintį pastovų ir nuolat atsinaujinantį repertuarą vaikams.[2]

Režisierė pirmoji Lietuvoje inicijavo ir surengė tarptautinę konferenciją Seime, skirtą nevyriausybinio teatro vaikams problemoms spręsti. Ten pristatė „Teatro vaikams atnaujinimo programą“, kurioje dalyvavo Europos šalys (Prancūzija, Danija, Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Vokietija, Latvija, Estija), taip pat svečiai iš Azijos (Mongolija ir Japonija).

Surengė du tarptautinius profesionalių teatrų vaikams festivalius „Modernus teatras šiuolaikiniam vaikui“, kurie buvo skirti dramos žanrui. Festivaliuose dalyvavo svečiai iš Europos šalių ir Japonijos. Renginiuose buvo pristatytos skirtingos nevyriausybinių teatrų kultūros sklaidos patirtys.

Kartu su Šiaurės šalių fondu organizavo kultūros vadybos seminarus, teatro dirbtuves, mokė vaidybos meno jaunuosius užsienio aktorius.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raganiukės teatras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Muzikinis dramos žanro spektaklis - Z. Hopp „Stebuklingoji kreida“ (inscenizacijos autorė, scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • J. Gaarder „Ei, ar čia yra kas nors?“ (scenografė N. Gultiajeva; vykdomoji dailininkė R. Urbonavičiūtė; kompozitorius J. Jurkūnas);
  • A. De Sent Egziuperi „Mažasis Princas“ (inscenizacijos autorė, scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • K. Kolodis „Pinokis“ (inscenizacijos autorė I. Adomaitytė, scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė; kompozitorė Z. Bružaitė);
  • A. Lindgren „Karlsonas ir Mažylis“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė; kompozitorius M. Macovskis);
  • Operelė - V. Pietaris „Vilko ir lapės draugystė“ (dailininkė L. Sutrimavičiūtė; kompozitorius G. Rimkevičius);
  • O. Vaildas „Princesė ir Nykštukas“ (dailininkė R. Urbonavičiūtė, vykdančioji dailininkė L. Sutrimavičiūtė);
  • Interaktyvios edukacinės programos vaikams ir visai šeimai „Trys paršiukai“ bei „Raudonkepurė ir Vilkas“
  • Č. Torsonas „Indėniukas Kikas“ (dailininkė R. Urbonavičiūtė, vykdančioji dailininkė E. Rymova);
  • Sceninė adaptacija - A. Tolstojus „Juodoji višta“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • Juozas Erlickas „Viščiukas Kolumbas“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė; kompozitorius M. Macovskis)
  • Pjesė „Trys paršiukai, vilkas ir jo nostalgija“ (pjesės autorė R. Urbonavičiūtė).

Lėlių spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • M. Lindman vitražinių lėlių spektaklis „Drąsioji Pupulė“ (dailininkė R. Kližienė);
  • Klasikinių marionečių spektaklis pagal Š. Pero „Pelenė“ (dailininkė V. Klakauskaitė);
  • Inovatyvus šviečiančių lėlių autorinis spektaklis pagal O. Preoislerį „Vaiduokliukas“ (dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • Pirštininių lėlių spektaklis „Džudi ir Pančas“ pagal britų liaudies pasaką (dailininkė V. Klakauskaitė).

Prodiusuojami lėlių spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lazdelinių lėlių spektaklis „Geras šuo Ferdis“ (režisierė I. Grabnickaitė, dailininkė R. Mironaitė);
  • Stilizuotų marionečių spektaklis „Gražuolė ir pabaisa“ (režisierius A. Pakulevičius, dailininkė L. Sutrimavičiūtė).
  • Vienas paskutinių režisierės lėlių projektų - sukurta 5 m aukščio lynais ir keltuvu valdoma lėlė-marionetė, įkūnijanti O. Proislerio personažą Raganiukę. Ši lėlė buvo sukurta siekiant pagerbti knygos autorių. 2011 m. lapkričio 20 d. lėlė buvo pristatyta vilniečiams. Pražingsniavusi Gedimino prospektu marionetė pakvietė šeimas į Sereikiškių parką, kur iš marionetės skrybėles buvo suvaidintas lazdelinių lėlių minispektaklis „Raganiukės stebuklai“ (idėjos autorė ir dailininkė R. Urbonavičiūtės).

Pastatymai suaugusiems "Užupio teatre"[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Moljeras „Don Žuanas“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • Moljeras „Skapeno klastos“ (scenografė R. Urbonavičiūtė, vykdomoji dailininkė I. Dombrovskytė);
  • Kazys Saja „Mėšlungis“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • A. Daškus „Tyla“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • T. Viljamso „Pasmerkti namai“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė);
  • Rašytojos Jurgos Ivanauskaitės 50-mečiui skirtas spektaklis „Bomba, arba Ariel“ (scenografė R. Urbonavičiūtė, vykdomoji dailininkė Ž. Vasiliauskaitė, kompozitorius G. Puskunigis).
  • Paulo Coelho „Veronika ryžtasi mirti“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Knyga vaikams „Mažojo dinozauriuko istorija“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]