Rinkimai Estijoje
Rinkimai Estijoje – Estijoje nacionaliniu lygmeniu organizuojami rinkimai, kai išrenkami įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai. Priežiūrą vykdo Estijos nacionalinė rinkimų komisija. Į šalies parlamentą Riigikogu ketverių metų kadencijai pagal proporcinio atstovavimo sistemą renkamas 101 narys. Valstybės vadovas - prezidentas - renkamas penkerių metų kadencijai parlamente (per pirmą-trečią sesijas) arba rinkimų kolegijoje (per ketvirtą ir vėlesnes sesijas). Savivaldybėse Estija renka savivaldybių tarybas, kurios skiriasi narių skaičiumi. Rinkimų įstatymas nustato minimalų tarybos dydį, priklausomai nuo savivaldybės dydžio. Vietos valdžios tarybos taip pat renkamos proporcingai atstovaujant rinkėjų skaičių:
- Minimalus tarybos narių skaičius yra ne mažesnis kaip 7 vietos
- Daugiau nei 2000 gyventojų: ne mažiau kaip 13 vietų
- Daugiau nei 5000 gyventojų: ne mažiau kaip 17 vietų
- Daugiau nei 10 000 gyventojų: ne mažiau kaip 21 vieta
- Daugiau nei 50 000 gyventojų: ne mažiau kaip 31 vieta
- Daugiau nei 300 000 gyventojų: ne mažiau kaip 79 vietos
Estijoje veikia daugiapartinė politinė sistema, todėl į parlamentą patenka įvairios politinės jėgos, dažniausiai yra kuriama koalicinė vyriausybė. Minimali riba, nustatyta politinei partijai patekti į parlamentą, yra 5% rinkėjų balsų.
Estijos parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per 2019 m. kovo 3 d. rinkimus 5% balsų barjerą peržengusios ir į parlamentą patekusios partijos:
- Estijos reformų partija: 28,8%, 34 vietos
- Estijos centro partija: 23,0%, 26 vietos
- Konservatorių liaudies partija: 17,8%, 19 vietų
- Pro Patria: 11,4%, 12 vietų
- Estijos socialdemokratų partija: 9,8%, 10 vietų
Europos parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Estija rinko savo atstovus į Europos parlamentą 2004, 2009, 2014, 2019 m.
Referendumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Estijos Konstitucija suteikia Estijos parlamentui teisę pateikti referendumui įstatymo projektą ar kitą nacionalinį klausimą (Konstitucijos 105 str.[1]). Balsavimo rezultatai yra privalomi. Jei referendumui pateiktas įstatymo projektas negauna balsų daugumos, Prezidentas paskelbia neeilinius rinkimus į parlamentą.
Yra keletas klausimų, kurie negali būti pateikti referendumui: susiję su biudžetu, mokesčiais, valstybės finansiniais įsipareigojimais, tarptautinių sutarčių ratifikavimu ir denonsavimu, nepaprastosios padėties deklaravimu ar nutraukimu arba nacionaline gynyba (105 str.[1]). Kai kurios Konstitucijos nuostatos (skyriai „Bendrosios nuostatos“ ir „Konstitucijos pakeitimas“) gali būti keičiamos tik referendumu (162 str.[1]). Likusi Konstitucija gali būti taisoma taip pat:
- referendume;
- dviejų paeiliui kadencijų parlamente,
- skubos tvarka parlamente (163 str.[1]).
Referendumui dėl Konstitucijos pataisų surengti būtina trijų penktadalių parlamento narių balsų dauguma (164 str.[1]).
Iki 2019 m. Estijos parlamentas surengė referendumus 2 kartus po to, kai Estija atgavo nepriklausomybę nuo TSRS: dėl naujos konstitucijos ir pilietybės 1992 m. ir dėl Europos Sąjungos narystės 2003 m. Taip pat 1991 m. vyko referendumas dėl Estijos nepriklausomybės atkūrimo, siekiant išsivaduoti iš TSRS.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Constitution of Estonia“. Suarchyvuotas originalas 2016-10-19. Nuoroda tikrinta 2013-11-01.