Rimas Burokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Rimas Burokas (1953 m. balandžio 21 d. Alytuje – 1980 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Alytaus ll-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija). Po pašalinimo iš mokyklos gyveno Vilniuje. Persekiotas sovietinio saugumo tarnybų, kalinamas mirė Lukiškių kalėjime 27-erių.

Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezija plito rankraščiais. Po mirties, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, išleista:

  • 39 eilėraščiai: eilėraščiai. – Kaunas. Vaidoto Oškinio leidykla, 1992 m.
  • (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai. – Kitos knygos, 2008 m. -192 psl.

Kūriniai – grakščios muzikalios elegijos. Dažnas muzikos (Haidno, Listo) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos.

Eilėraščių erdvė – miestas (realus Vilnius, prisiminimų Sankt Peterburgas, svajonių Paryžius), o lyrinis subjektas – poetas valkata, kurio nuotaikos neatskiriamos nuo miesto pulso. Stipriausias Rimo Buroko autoritetas – P. Verleno lyrika, kuriai būdingą muzikalumo principą poetas stengėsi realizuoti, kaip ir jo gyvenimo modelį. Benamis valkata, tačiau laisvas žmogus – toks gyvenimo stilius buvo nepriimtinas sovietinei sistemai.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dalia Šalkauskytė. Rimas Burokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 646 psl.
  2. Rimo Buroko eilėraščiai (tekstai.lt)