Rigoletas (filmas)
| Rigoletas | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Rigoletas |
| Kilmės šalis | Lietuva |
| Režisierius | Raimundas Banionis |
| Prodiuseris (-iai) | Arūnas Stoškus Kęstutis Petrulis |
| Vaidina | Vytautas Juozapaitis Algirdas Janutas Gražina Miliauskaitė Artūras Kozlovskis Dalia Kužmarskytė |
| Metai | 2008 |
| Žanras | filmas-opera |
| Trukmė | 120 min. |
| Kalba | lietuvių k. |
Rigoletas – 2008 m. pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pastatytas filmas-opera – Džiuzepės Verdžio „Rigoletas“. Jis pastatytas sutelkus technines ir materialines kelių įstaigų, atlikėjų pajėgas. Filmą sukūrė „Studija 2“, bendradarbiaujant su Klaipėdos muzikiniu teatru ir Lietuvos televizija. Premjera Lietuvoje – 2008 m.
Apie filmą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Filmų-operų pastatymai pasaulyje nėra retas reiškinys – nors ir operai, ir kinui būdinga savita specifika, o šių meno sričių jungtis, nepaisant jos efektyvumo, yra gana rizikinga. Filmai-operos turi pirmiausia didelę edukacinę vertę – vien DVD filmo pavidalu ji gali pasiekti labai daug žmonių. Ypač jei opera atliekama gimtąja kalba. „Rigoletas“ yra viena labiausiai sukrečiančių operų, o rūmų juokdario vaidmuo yra vienas charakteringiausių, dviprasmiškiausių ir psichologiškai sudėtingiausių baritonui sukurtų vaidmenų.
Operą „Rigoletas“ režisierius R. Banionis pastatė Klaipėdos muzikiniame teatre dar 2003 metais. Šio teatrinio spektaklio režisūrinis sprendimas buvo pritaikytas televizijos filmui-operai: veiksmas vyksta Kuršių nerijoje XX a. pabaigoje. Čia matyti natūralūs Nidos, Juodkrantės vaizdai, kur 2007 m. birželyje 5-7 dienomis opera ir buvo nufilmuota. Veikėjai – ne Mantujos rūmų didikai, o šiuolaikinio nusikaltėlių pasaulio atstovai, kuriems sąžinės kategorija, matyt, neegzistuoja. Filmo statytojai jau turėjo operos garso takelį (įdainuotą lietuviškai), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvų ir minėtų solistų įrašytą edukaciniais tikslais prieš kelerius metus tuometinės teatro vadovės A. Žigaitytės-Nekrošienės iniciatyva.[1]
Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Autoriai pasirinko Džiuzepės Verdžio operos „Rigoletto“ interpretaciją su veiksmu šiuolaikiname pajūryje, prabangiame jachtų klube. Tačiau herojų santykiai išlieka tokie pat, prieš 200 metų operoje užkoduotos aistros nekinta ir nesensta. Čia linksminasi šiuolaikiniai „hercogai“ ir jų „juokdariai“ bei samdomi žudikai, „rigoletiški“ mūsų laikų mafijozai ir pakliuvusieji į mafijos mėsmalę. Režisierius pasitelkė tam tikrų scenų sprendimą, kai kurių elementų perkėlimą iš teatro scenos į kino erdvę tiesmukai. Operos veiksmas perkeltas į XX a. pabaigą kiek hipertrofuotai, pavyzdžiui, kai masyviomis aukso grandinėmis apsikarstę žaliūkai abejingais veidais viduryje baltos dienos įmeta į marias savo aukos lavoną...
Kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Rigoleto“ pastatymu muzikiniame teatre debiutavo kino, televizijos ir teatro režisierius Raimundas Banionis. Operatoriai – Vytautas Survila, Vytas Plytnikas, Algis Liutkevičius, scenografiją ir kostiumus spektakliui sukūrė Sergejus Bocullo, prodiuseriai Arūnas Stoškus ir Kęstutis Petrulis. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorui ir orkestrui diriguoja Stasys Domarkas.
Pagrindinius vaidmenis sukūrė operos solistai – Vytautas Juozapaitis (Rigoletas), Algirdas Janutas (Hercogas), Gražina Miliauskaitė (Džilda), Artūras Kozlovskis (Sparafučilė), Dalia Kužmarskytė (Madalena).
Kiti vaidmenys – Artūras Kozlovskis/Vytautas Gabrėnas (balsas/vaizdas, Monteronė), Šarūnas Juškevičius (Marulio), Viačeslavas Tarasovas (Mateo Borsa), Rolandas Einikis (Grafas Čeprano), Alina Tamošauskienė (Grafienė Čeprano), Svetlana Konstantinova (Džovana).