Rietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rietis
it. Comune di Rieti
   Amaranto e Celeste.svg   
Rieti45.jpg
Šv. Marijos katedra

Rietis
42°24′0″N 12°52′0″E / 42.40000°N 12.86667°E / 42.40000; 12.86667 (Rietis)Koordinatės: 42°24′0″N 12°52′0″E / 42.40000°N 12.86667°E / 42.40000; 12.86667 (Rietis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Lacijus Lacijus
Provincija: Rieti provincija
Meras: Giuseppe Emili
Gyventojų (2011): 47 996
Plotas: 206,52 km²
Tankumas (2011): 232 žm./km²
Altitudė: 405 m
Pašto kodas: 02100
Tel. kodas: 0746
Tinklalapis: www.comune.rieti.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Barbora

Rietis (it. Rieti; tarti [Rijètis]) yra Italijos miestas Lacijuje, Riečio provincijos sostinė. Senamiestis yra ant kalvos, senovinio ežero pietiniame pakrašty, apsuptas lygumos. Dabar tai derlingas Velino upės baseinas. Iš didžiojo ežero liko tik maži Ripasotilės ir Kantalicės ežerėliai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rietis buvo svarbi sabinų vieta. Po to, kai Manijaus Kuriaus Dentato vadovaujami romėnai juos III a. pr. m. e. pabaigoje užkariavo, kaimas tapo svarbiu punktu ankstyvojoje romėnų kelių sistemoje. Per jį ėjo Salarijos kelias, per Apeninus jungęs Romą su Adrijos jūra.

Dentatas nusausino ežerą ir jį pavertė Velino Neros intaku. Ežero dugnas tapo derlinga lyguma. Žemės rėžiai buvo padalinti į kvadratus, o miestas buvo perstatytas pagal romėnų papročius ir sutvirtintas gynybinėmis sienomis. Buvo pastatytas akmeninis tiltas per Velino upę ir viadukas.

Dėl derlingų žemių ir svarbos Rietis dažnai minimas lotynų raštuose. Ciceronas rašo, kad tarp Reate ir Interamna (Ternio) kilo įtampa dėl derlingų lygumų, o jo draugas Aksijus netoliese turėjo vilą.

Žlugus Vakarų Romos imperijai, miestą sugriovė barbarai, bet valdant lombardams tai buvo svarbus Gastaldo centras ir priklausė Spoleto kunigaikštystei. Frankų laikais Rietis buvo grafystės centras. Jį nusiaubė saracėnai IX ir X a. ir karalius Rodžeris II Sicilietis 1149 m.

Su Romos miesto pagalba Rietis buvo atstatytas ir nuo 1198 m. tapo nepriklausomu miestu, palaikančiu popiežių, su savo podesta.

Dėl popiežių palankumo čia įvyko daug svarbių įvykių: 1185 m. Konstancija Sicilietė ištekėjo už Henriko VI, popiežius Mikalojus I Didysis 1289 m. karūnavo Karolį I Anžu Apulijos, Sicilijos ir Jeruzalės karaliumi, popiežius Grigalius IX 1234 m. kanonizavo Šv. Dominyką.

Po to, kai popiežius persikėlė į Avinjoną, mieste kilus vaidams tarp popiežiaus ir imperatoriaus šalininkų, Rietį užėmė Neapolio karalius. 1354 m. jį atkovojo kardinolas Albornocas, o vėliau jį valdė Alfanių šeima. Buvo nusausinta daugiau lygumų ir vėl kilo nesutarimai su Terniu.

Rietis buvo popiežiaus valstybės provincijos sostinė 1816-1860 m. Po Italijos suvienijimo, pradžioje Rietis priklausė Abrucams, bet 1923 m. atiteko Lacijui.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]