Riesa (laivas)
Ryza, vok. Riesa – nuo XIX a. vid. iki XX a. vid. Vokietijoje ir Lietuvoje plaukiojęs upinis garlaivis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastatytas 1863 m. Dresdeno Blazevic (vok. Blasewitz) laivų statykloje ir buvo pakrikštytas „Riesa“ vardu (Ryza – miestas Saksonijoje). Plaukioti pradėjo Elbės upe Jungtinėje Saksonijos–Bohemijos laivininkystėje (vok. Vereinigte Sächsisch-Böhmische Dampfschiffahrt) kaip neturintis deninio antstato laivas (angl. Flushdecker). Bijodami, kad per Austrijos-Prūsijos karą nebūtų užgrobtas Prūsijos karalystės, 1866 m. gegužyje savininkai įsakė ratinį garlaivį paslėpti Terezino uoste.
1880 m. laive buvo praplatintos varomųjų ratų mentys, o 1883 m. įmontuotas naujas katilas. Po Pirmojo pasaulinio karo ekonominė padėtis Vokietijoje buvo sunki ir nuo 1918 m. rudens „Riesa“ ilgai stoviniuodavo prieplaukose be darbo, kol 1919 m. kovo 3 d. už 20 tūkst. markių buvo parduota Magdeburgo laivininkystės kompanijai Otto Krietsch. Buvo nudažyta juodai ir pervadinta į „Magdeburg“ (Vokietijos miesto prie Elbės) vardu.
Spėjama, kad eksploatuojamas nebuvo. 1919 m. birželyje garlaivis parduotas Hermanui Štefensu (vok. Hermann Stefens) iš Magdeburgo, 1920 m. balandį perparduotas Vitenbergo gyventojui Augustui Horstmanui (vok. August Horstman) ir pavadintas „Willy“ vardu. 1920 m. lapkrityje laivą įsigijo vitenbergietis Hermanas Polis (vok. Hermann Pohl), kuris 1921 m. birželį perleido Karlui Kriumeliui (vok. Karl Krümmel) ir jis buvo naudojamas Klaipėdos krašte. 1923 m. buvo užregistruotas Kaune, savininku tapo jurbarkietis Fainbergas.[1] Tarp kitų laivų ir toliau išsiskyrė juoda bortų spalva, kažkurios rekonstrukcijos metu dalis langų buvo pakeisti iliuminatoriais.
Tolimesnis likimas yra nežinomas.
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skirtas iki 598 keleivių pervežimui. Ilgis 50,30 m; plotis 4,70 m. Du šoniniai varomieji ratai, kuriuos sukdavo Ciuricho įmonės Escher Wyss AG 120 AJ galingumo garinis variklis.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 39-40
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hans Rindt. Die Weisse Flotte Dresden - Deutsches Schiffahrtsarchiv 3, S. 69–114
- Frank Müller, Wolfgang Quinger. Mit Dampf und Schaufelrad auf der Oberelbe - transpress VEB Verlag für Verkehrswesen, Berlin, 1988, ISBN 3-344-00286-4
- Adreß und Geschäftshandbuch der Königlichen Haupt- und Residenzstadt Dresden 1863 bis 1884
- Schifffahrts-Kalender für das Elbe-Gebiet 1885 bis 1914
- Schiffahrts-Kalender für das Elbe-Gebiet und die Märkischen Wasserstrassen 1915 bis 1918