Ribinis asmenybės sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ribinis asmenybės sutrikimas – asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis nuotaikos nestabilumu ir prastu savęs vertinimu. Žmonės su šiuo sutrikimu linkę į pastovius nuotaikos svyravimus ir pykčio protrūkius. Jie dažnai pyktį kaupia savyje, dėl to žaloja savo kūną. Neretai grasina savižudybe ar bando nusižudyti. Mąsto juodai – baltai, įsivelia į intensyvius, konfliktiškus santykius. Greiti supykti, kuomet kas nors neatitinka jų lūkesčių. Ribinis asmenybės sutrikimas taip pavadintas, kadangi manyta, jog jis yra psichozės riba.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Savižala ar bandymai nusižudyti
  • Stiprūs baimės, nerimo, depresijos jausmai
  • Impulsyvus elgesys
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais
  • Žemos savivertės jausmas
  • Nestabilūs santykiai su draugais, šeima, partneriais

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sutrikimas gan dažnas, paveikiantis 2% suaugusiųjų. Moterys kenčia nuo šio sutrikimo daug dažniau nei vyrai. Beveik 20% psichiatrinių hospitalizacijų vyksta dėl ribinio asmenybės sutrikimo. Gydomi pacientai neretai sugeba dalinai pagerinti padėtį. Gydoma mokant tinkamai reikšti jausmus, atsisakyti destruktyvaus elgesio, medituojant, jei reikia, padedant atsikratyti žalingų įpročių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]