Resident Evil Zero

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Resident Evil Zero
Resident Evil 0
Kūrėjas Capcom
Leidėjas Capcom
Dizaineris {{{dizaineris}}}
Kompozitorius {{{kompozitorius}}}
Išleidimo data ŠA 2002 m. lapkričio 12 d.
JP 2002 m. lapkričio 21 d.
EU 2003 m. kovo 27 d.
Žanras (-ai) išlikimo siaubas
Režimas Vieno žaidėjo
Reitingai ESRB: Mature 17+
Platforma GameCube, Wii, Windows,
PlayStation 3, PlayStation 4,
Xbox 360, Xbox One
Versija
Variklis
Platinimas CD
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas
Kitos dalys Resident Evil
Oficiali žaidimo svetainė

Resident Evil Zero (kitaip „Resident Evil 0“, Japonijoje − „BioHazard Zero“)  – 2002 m. kompiuterinis vieno žaidėjo išlikimo siaubo žanro žaidimas, „Resident Evil“ žaidimų serijos dalis, kurią sukūrė ir išleido Japonijos „Capcom“ kompanija „Nintendo GameCube“ konsolei. Vėliau išleista adaptacija „Nintendo Wii“ konsolei. 2016 m. išleistas patobulintos grafikos HD leidimas naujos kartos žaidimų platformoms.

Žaidimo buvo parduota 1,29 mln. kopijų „GameCube“ konsolei.[1] Žaidimo 2016 m. HD leidimas išplatintas 1,3 mln. kopijų tiražu.[2] Metacritic.com suvestinės duomenimis, vidutiniškai žaidimas kritikų įvertintas 83 balais iš 100 „GameCube“ konsolei.[3]

Leidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie žaidimą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Resident Evil Zero“ yra „Resident Evil“ kompiuterinių žaidimų ir filmų frančizės dalis. Žaidime pasakojama pirmojo 1996 m. serijos žaidimo „Resident Evil“ priešistorė. Jame galima valdyti du herojus: policininkę medikę Rebeką Čeimbers ir buvusį jūrų pėstininką, kalinį Bilį Koeną, kurie kartu turi įveikti būrius zombių ir mutavusių gyvūnų iš pradžių traukinyje, po to farmacijos korporacijos „Umbrella“ tyrimų bazėje.

Žaidimas žaidžiamas valdant 3D grafikos herojų modelį iš anksto sugeneruotų vaizdų ir fiksuotos kameros aplinkoje. Herojus puolantys zombiai ir kiti veikėjai vaizduojami 3D modeliais. Žaidimą galima pradėti trimis sunkumo lygiais. Išlaikyti tradiciniai serijos elementai: žaidimo eiga išsaugojama randamomis rašomosiomis mašinėlėmis, herojų gyvybės rezervai atstatomi randamomis žolelėmis, kurias galima sukombinuoti į veiksmingesnes mikstūras.

Žaidime yra įvesta pakeitimų: nebėra įvairiose vietose pasitaikančios inventoriaus dėžės ir jei randami objektai netelpa herojų inventoriuose, jie turi juos išmesti. Žaidime yra žemėlapis, kuriame galima pamatyti išmestų objektų vietas ir grįžus juos pasiimti. Įvesti skirtumai tarp herojų, pavyzdžiui, Rebeka Čeimbers gali maišyti sveikatos žoleles (medikė), o Bilis Koenas − ne. Tačiau Bilis Koenas yra stipresnis ir sunkiau sužeidžiamas zombių nei Rebeka. Žaidime galima sukeisti valdomus veikėjus ir, norint įvykdyti kai kurias užduotis, tai reikia padaryti išnaudojant kiekvieno veikėjo pranašumus.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Veiksmas prasideda 1998 m. liepos 23 d. prie Rakūno miesto kažkur JAV vidurio vakaruose. Policijos specialios taktinės ir gelbėjimo grupės S.T.A.R.S. Bravo komanda buvo pasiųsta tirti paslaptingų žmogžudysčių į Rakūno apylinkes, tačiau jų sraigtasparnis sugedo ir buvo priverstas nusileisti miške. Miške policininkai rado apvirtusį automobilį su žuvusiais pareigūnais. Iš vietoje rastų dokumentų paaiškėjo, kad automobiliu buvo gabenamas mirties bausme nuteistas buvęs jūrų pėstininkas, leitenantas Bilis Koenas. Komanda įtaria, kad jis nužudė pareigūnus ir išsilaisvino. Grupė pasiskirsto miške surasti pabėgusį kalinį.

Jauna Bravo komandos naujokė medikė Rebeka Čeimbers randa viduryje miško stovintį traukinį. Įlipusi į jį ji pamato mirusius sužalotus keleivius. Jie staiga prisikelia ir ją užpuola. Traukinyje Rebeka sutinka pabėgusį kalinį Bilį Koeną. Vienas sužeistas Bravo komandos narys pasiekia traukinį ir pranešęs, kad miškas pilnas mutavusių žvėrių, miršta. Rebeka ir Bilis sutaria kovoti kartu, kad išsigelbėtų. Netikėtai traukinys pajuda...

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. vgchartz.com, tikrinta 2015 m. liepos 18 d.
  2. capcom.co.jp
  3. „metacritic.com“. Nuoroda tikrinta 2015 m. liepos 18 d..

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]