Remso-Muro kraštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Remso-Muro kraštas
Rems-Murr-Kreis
Wappen Rems-Murr-Kreis.svg
Baden-Württemberg WN.svg
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Badenas-Viurtembergas Badenas-Viurtembergas
Regionas: Štutgarto regionas
Administracinis centras: Vaiblingenas
Apylinkių skaičius: 9
Gyventojų (2014): 414 016
Plotas: 858,14 km²
Tankumas (2014): 482 žm./km²
Tinklalapis: Oficialus tinklalapis

Remso-Muro kraštas (vok. Rems-Murr-Kreis) – rajonas Vokietijoje, Badeno-Viurtenbergo žemėje, apima Vaiblingeno miestą. Jis susikūrė iš buvusio Vaiblingeno rajono, didesnės buvusio Baknano rajono dalies, taip pat mažesnės Švėbišo Gmiundo rajono dalies. Rajonui vardas suteiktas dėl šalia tekančių upių – Remso ir Muro – kurios raižo rajono paviršių. Plotas – 858,14 km².

Remso-Muro kraštas priklauso Štutgarto apskričiai, Štutgarto regionui.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro krašto centrinės gyvenvietės plyti vakaruose, kur yra Nekarbekenas ir Bakanengeris Buchtas. Jie yra Gau kraštovaizdžio dalis. Taip pat pietuose yra Remso slėnis, besitęsiantis iš rytų į vakarus. Pietuose Remso slėnis ties Šurvaldu aukštėja, kol pasiekia Remso-Muro krašto ribą. Centrinė ir vakarinė šio krašto dalis priklauso Švabijos-Frankonijos miškui, ten pat yra ir Velcaimo miškas, Murhardto miškas, o į pietus nuo jo iškilę Levenšteino kalnai. Miškų plotai eina per Muro dalį, o centrinės dalies šiaurėje, per Lauterio vietovę, teka Vyslaufo ir Buchenbachso upės. Tarp Muro, Remso ir Vyslauftalio yra dar viena kalvota vietovė. Iš vakarų rajoną juosia Nekaras.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geografiškai Remso-Muro krašto gyvenviečių sąrašą sudaro 510 vietovių (miestų, kaimų, kaimelių, vienkiemių ir sodybų).

Kaimyniniai kraštai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro kraštas pietvakariuose ribojasi su Badeno-Viurtenbergo žemės sostine Štutgartu, taip pat Liudvigsburgu, Heilbronu, Švėbiš Halu, Ostalbkraisu, Giopingenu ir Eslingenu.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro krašte yra gamtos draustinis. Badeną-Viurtenbergą, į kurį taip pat įeina ir Remso-Muro kraštas, bendrai sudaro 833,37 hektarai miško, statistiškai tai yra 0,97 proc. visų Vokietijos miškų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro kraštas sudarytas per 1973 m. Badeno-Viurtenbergo žemių reformą. Tada senasis Vaiblingeno kraštas buvo sujungtas su didesne senojo Baknano dalimi ir naujasis darinys pavadintas Remso-Muro kraštu. Vėliau buvo prijungtas ir Švėbišui Gmiundui priklausantis Alfdorfas. Krašto padėtis kelis kartus keitėsi ir 19341938 m. Vaiblingeno ir Baknano kraštas visiškai pasikeitė. Nuo tada kraštas apėmė beveik visą Oberamto Šorndorfo ir visą Oberamto Velcaimo gyvenvietę, Baknano krašto Oberemto Geildorfo, Oberemto Marbacho ir Velcaimo gyvenvietes.

1977 m. sausio 1 d. įvyko rajoninių žemių manai su Ostalbo kraštu.

Po bendros sutarties pasirašymo, Remso-Muro kraštą sudarė 31 gyvenvietė, 8 miestai ir iš jų 6 dideli apskrities centrai (Baknanas, Felbachas, Šorndorfas, Vaiblingenas, Vainštadas ir Vinendenas). Iš jų didžiausias miestas yra Vaiblingenas, mažiausia gyvenvietė Spygelbergas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikti Remso-Muro krašto gyventojų surašymo duomenys, kurie buvo oficialiai pateikti Badeno-Viurtenbergo statistikos departamento.

Data Gyventojai
1973 m. gruodžio 31 d. 351 470
1975 m. gruodžio 31 d. 349 139
1980 m. gruodžio 31 d. 356 142
1985 m. gruodžio 31 d. 356 198
1987 m. kovo 27 d. 360 634
1990 m. gruodžio 31 d. 380 813
Data Gyventojai
1995 m. gruodžio 31 d. 399 116
2000 m. gruodžio 31 d. 409 296
2005 m. gruodžio 31 d. 417 697
2010 m. gruodžio 31 d. 415 448

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajoną valdo administracija ir taryba. Rajono taryba yra renkama gyventojų penkeriems metams. Administracijos komitetas renkamas aštuonerių metų kadencijai. Komitetas teisiškai atstovauja ir reprezentuoja rajoną, taip pat ir pirmininkauja jame. Jis vadovauja rajono biurui ir yra oficialus krašto valdymo organas. Rajono biuras yra atsakingas už tarybos posėdžius, taip pat komitetus. Jis šaukia posėdžius, vadovauja jiems ir vykdo priimtus sprendimus.

Rajono vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baknano vadovai 1945–1972 metais:

  • 1945:–1946 Josef Schäfer (laikinas)
  • 1945–1946: Friedrich Tränkle (laikinas)
  • 1946–1960: Karl Limbeck
  • 1960–1972: Wilhelm Schippert

Vaiblingeno vadovai 1945–1972 metais:

  • 1945–1946: Anton Schmidt
  • 1947–1948: Fritzmartin Ascher
  • 1948–1950: Karl Georg Pfleiderer, DVP
  • 1950–1973: Werner Bertheau, nepartinis

Remso-Muro vadovai nuo 1973 m.:

  • 1973–2002: Horst Lässing, CDU
  • 2002–2015: Johannes Fuchs, FDP[1]
  • Nuo 2015: Richard Sigel, nepartinis [2]

Herbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbu tai, kad Viurtenbergo herbe atvaizduojama elnio dalis atsirado ten nuo XIV a. ir simbolizuoja dabartinius rajonus. Abi bangos simbolizuoja Remso ir Muro upes, nuo kurių kilo krašto pavadinimas.

Plačiau: Remso-Muro istorija ir herbai

Partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro kraštas bendradarbiauja su Meiseno rajonu Saksonijoje (nuo 1990 m.), su Baranijos komitetu Vengrijoje (nuo 1991 m.), su Dmitrovo miestu ir jo rajonu Rusijoje (nuo 1991 m.) ir su Pietų Hemptono miestu Didžiojoje Britanijoje (nuo 1991 m.).

2016 metų birželio mėn., 25 metų sukakties proga Remso-Muro krašto delegacija apsilankė Rusijoje, Dmitrove. Taip pat, tokia pat 25 metų bendradarbiavimo sukakties proga paminėta rugpjūčio mėnesio išvykoje į Baraniją.

Ekonomika ir infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be „Ericsson“ ir „Tesat-Spacecom“ įmonių, dar yra dvi aukštųjų technologijų įmonės Baknane. Grandininių pjūklų ir prietaisų su silpnais varikliais tarptautinis prekės ženklas „Stihl AG & Co. KG“ pradžia yra Vaiblingeno Naujamiestyje. „Robert Bosch GmbH“ turi dvi plastiko ir pakavimo gamyklas Vaiblingene, taip pat vieną Murhardte. Vinende yra valymo įrangos gamintojas „Kärcher“. Amerikietiškų automobilių dalių įmonė „TRW Automotive“ įkūrė savo oro pagalvių ir saugos diržų technologinį centrą Alfdorfe.

Eismas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių eismas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono nekerta nei vienas greitkelis, bet buvo planuojamas greitkelis Odenvaldas-Nekaras-Albas (A 45) ir 85 greitkelis. 81 greitkeliu ŠtutgartasViurcburgas galima nuvažiuoti tik nedidelį skaičių kilometrų per vakarinę rajono dalį. Mundelshaimo sankryžoje galima pasukti šalikeliu L 1115 į Baknaną. Šis kelias yra puikus poilsis keliaujant per rajoną.

Svarbiausia viso krašto gatvė yra keturių juostų B 29 Vaiblingenas-Alenas, taip pat B 14 Štutgartas–Švėbiš Halas, kuris išsiplėčia iki keturių juostų prie Nelmersbacho. Planuojamas kelio pratęsimas B14 iš Baknano.

Geležinkelio infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelių tinklas Remso-Muro krašte

Per rajoną driekiasi Štutgarto geležinkelio tinklas. Linija S2 nutiesta nuo Filderštato, kerta Štutgartą ties Felbachu ir Vaiblingenu per Šorndorfą. Keliaujant Rems geležinkeliu (Štutgartas-Badas Sanstatas-Alenas), keliautumėte palei rajono kraštą, per dviejų eismo juostų, platų, elektrifikuotą kelią. Šiuo keliu reguliariai kursuoja tarpmiestiniai traukiniai Karlsrūjė-Niurnbergas. Nors galima sakyti, kad kraštas yra kiek izoliuotas nuo kitų, bet iš tikrųjų tai ne visiška tiesa. Prie bendro eismo taip pat prisideda Šondorfo geležinkelis. Taip pat yra platus Viurtenbergo traukinių tinklas (WEG). Traukiniai yra varomi dyzelinu ir keliauja Vyslauftalio geležinkelio linija iki Rudesbergo.

Taip pat šiltuoju metų sezonu atidaromas reguliarus specialaus maršruto Švėbišo miško geležinkelis. Dažniausiai juo važinėja garvežiai iš Rudersbergo iki Velchaimo.

Per kraštą galima keliauti S3 traukinio linija Oro uostas/Mesė per Štutgartas-Felbachas-Vaiblingenas į Baknaną. Šios linijos maršrutas Vaiblingenas-Švėbiš Halas.

Iš Baknano kursuoja traukinys Baknanas-Liudvigsburgas ir yra traukinio linija S4 į Marbachą prie Nekaro.

Muro geležinkelis buvo pirmasis elektrifikuotas geležinkelis 1990 metais. Jis yra trumpiausia grandis tarp Štutgarto per Švėbiš Halą ir Sreilshaimą į Niurnbergą.

Vis dėlto, tolimojo susisiekimo traukiniai keleiviams yra patraukliausi keliaujant iš Vaiblingeno per Šondorfą ir Aleną į Sreilhaimą, nes geležinkelis ties Baknanu-Švėbiš Halu yra elektrifikuotas, nors tik vienas kelias. Taip pat elektrifikuota ir kelio dalis Abšnitas Marchbachas/Nekaras-Baknanas.

Felbacho miestas toliau yra sujungtas miesto traukinių linija U1 su Štutgarto miesto centru. Juo galima nukeliauti į kitą miesto dalį – Vaijingeną.

Krašto įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro krašte yra kelios profesinės mokyklos: Amatų mokykla Baknane, Eduardo Broiningerio mokykla Baknane (prekybos mokykla), Anos Hag mokykla (namų ūkio mokykla) Baknane, Grafenbergo mokykla Šondorfe (amatų mokykla), Johano Filipo Palmo mokykla Šondorfe (prekybos mokykla), Amatų mokykla Vaiblingene, Vaiblingeno Prekybos mokykla ir Marijos Merian mokykla (namų ūkio mokykla) Vaiblingene. Taip pat yra specializuotų mokyklų vaikams, turintiems fizinius ar psichinius sutrikimus. Tokios mokyklos yra Felbache-Šmidene, Murhardte, Kerner Štetene (Teodoro Dyrlamo mokykla), Šondorfe, Krikščioniška mokykla kalbos negalią turintiems vaikams Vaiblingene, Šondorfe ir Zulcbache, taip pat mokykla Vaiblingene vaikams, daug laiko praleidusiems ligoninėse.

Ligoninės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro krašto klinikas sudaro klinikos Šondorfe ir Vinendene. Taip pat yra Vinendeno psichiatrijos klinikos (visuomeninė institucija), taip pat privačios centrinės Vaiblingeno klinikos ir speciali klinika gydyti priklausomybes nuo alkoholio ir medikamentų Vilhelmshaime.

2008 m. liepos 14 d. krašto taryba nutarė skirti kiek daugiau finansavimo trims seniesiems ligoninės pastatams Vaiblingene, Baknane ir Šondorfe juos perrekonstruojant. Tame pačiame nutarime buvo nuspręsta Vinendene pastatyti naują ligoninės pastatą.[3] Visa tai kainavo apie 266 milijonus eurų, kiek daugiau nei tikėtąsi prieš pradedant statybas. 2014 m. liepos m. atidarius šią ligoninę Vinendene, buvo uždarytos ligoninės Vaiblingene ir Baknane.[4]

Kitos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtos paminklų apsauga krašte priklauso rajono biurui. Nors Vokietijoje tai neveikia plačiai, bet šiame krašte paminklosaugą ir aplinkosaugą prižūri apmokami darbuotojai ir keturi savanoriai.

2008 m. rugsėjo 23 d. Remso-Muro kraštui iš Federalinės valdžios buvo suteiktas „Vietos įvairovių“ vardas.

Miestai ir bendruomenės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai:

  1. Baknanas,
  2. Felbachas,
  3. Murhardtas
  4. Šondorfas,
  5. Vaiblingenas,
  6. Vainštadas,
  7. Velchaimas,
  8. Vinendenas,

Rajoninis valdymas ir vietinė valdžia:

  1. Baknano miesto rajoninis valdymas kartu su bendruomenėmis: Almersbacho prie Talio, Altiutės, Aspacho, Auenvaldo, Burgšteteno, Kirchbergo prie Muro, Opencailerio ir Veisacho prie Talio.
  2. Vietinis Pliuderhauzeno-Urbacho valdymas apima Pliuderhauzeną ir Urbachą.
  3. Šondorfo miesto rajoninis valdymas su Vinterbacho bendruomene.
  4. Vietinis Zulcbacho valdymas apima Zulcbachą prie Muro, Groserlachą ir Špygelbergą.
  5. Velchaimo rajoninis valdymas kartu su Kaizersbacho bendruomene.
  6. Vietinis Vinendeno valdymas apima Vinendeno miestą ir Loitenbacho bei Švaikhaimo bendruomenes.

Gyvenvietės:

  1. Alfdorfas
  2. Almersbachas prie Talio
  3. Altiutė
  4. Aspachas (prie Baknano)
  5. Auenvaldas
  6. Berglenas
  7. Burgštetenas
  8. Groserlachas
  9. Kaizersbachas
  10. Kernenas Remstalyje
  11. Kirchbergas prie Muro
  12. Korbas (Viurtenbergas)
  13. Loitenbachas (Viurtenbergas)
  14. Openvaileris
  15. Pliuderhauzenas
  16. Remshaldenas
  17. Rudersbergas
  18. Švaikhaimas
  19. Špygelbergas
  20. Zulcbachas_prie_Muro
  21. Urbachas (Badenas-Viurtenbergas)
  22. Vaisachas prie Talio
  23. Vinterbachas (Remstalis)

Automobilių numeriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

WN[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1973 m. sausio 1 d. Baknano rajonas pradėjo naudoti skiriamąjį ženklą WN. Tas pats trumpinimas Remso-Muro krašte naudojamas nuo 1956 m. sausio 1 d. Šis Vaiblingeno apskrities skiriamasis ženklas naudojamas iki šiol.

BK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2013 m. gruodžio 2 d. Baknano apskrities automobilių skiriamasis ženklas yra BK (Baknanas).

Šis trumpinimas BK taip pat rašomas pirmas ant Baknano apskrities automobilių numerių. Vakariniuose rajonuose link Magdeburgo, Zachsen-Anhalte, naudojami tokie patys skiriamieji ženklai. Abiejuose rajonuose, automobilių numeriuose naudojama ta pati raidžių ir skaičių kombinacija. Yra naudojamos raidžių ir skaičių kombinacijos nuo 100 iki 9999, Remso-Muro krašte naudojamos raidžių ir skaičių kombinacijos iki 9999, taip pat dvi raidės ir atskirai skaičiai iki 99.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Horst Lässing (Hrsg.) – Der Rems-Murr-Kreis, Konrad Theiss Verlag, Stuttgart 1980, ISBN 3-8062-0243-5.
  • Das Land Baden-Württemberg – Amtliche Beschreibung nach Kreisen und Gemeinden (in acht Bänden); Hrsg. von der Landesarchivdirektion Baden-Württemberg; Band III: Regierungsbezirk Stuttgart – Regionalverband Mittlerer Neckar, Stuttgart 1978, ISBN 3-17-004758-2.
  • Reinhard Wolf (Hrsg.) – Die Naturschutzgebiete im Regierungsbezirk Stuttgart. Jan Thorbecke Verlag, Stuttgart 2002. ISBN 3-7995-5173-5.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
Vikiteka