Remso-Muro apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Remso-Muro kraštas)
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Remso-Muro apskritis
Rems-Murr-Kreis
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Badenas-Viurtembergas Badenas-Viurtembergas
Regionas Štutgarto regionas
Administracinis centras Vaiblingenas
Gyventojų (2014) 414 016
Plotas 858,14 km²
Tankumas (2014) 482 žm./km²
Tinklalapis Oficialus tinklalapis

Remso-Muro apskritis (vok. Rems-Murr-Kreis) – administracinis teritorinis vienetas Vokietijoje, Badeno-Viurtenbergo žemėje. Administracinis centras – Vaiblingenas. Sudaryta 1973 m. iš buvusios Vaiblingeno apskrities, didesnės buvusios Baknano apskrities dalies, taip pat mažesnės Švabijos Gmiundo apskrities dalies. Apskritis pavadinta pagal šalia tekančias upes – Remsą ir Murą. Plotas – 858,14 km².

Remso-Muro apskritis priklauso Štutgarto regionui, Štutgarto apygardai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro apskritis pietvakariuose ribojasi su Badeno-Viurtenbergo žemės sostine Štutgartu, taip pat Liudvigsburgo, Heilbrono, Švabijos Halio, Ostalbkraiso, Giopingeno ir Eslingeno apskritimis.

Centrinę ir vakarinę apskrities dalį dengia Švabijos-Frankonijos miško gamtinis regionas, kuriam priklauso apskrities teritorijoje esantys Velcheimo ir Murharto miškai, pietinė dalis Mainharto miškų bei Lėvenšteino kalvos. Miškų plotus pertraukia Muro, Vyslaufo, Lauterio ir Buchenbacho upių slėniai. Tarp Muro, Remso ir Vyslaufo slėnių iškilusios Bergleno kalvos. Vakaruose apskritis siekia Nekaro slėnį. Apskrities pietinėje dalyje teka Remsas, už jo stūkso Šurvaldo kalvos.

Daugiausia apskrities gyventojų susitelkę apskrities vakarinėje dalyje ir Remso slėnyje. Iš viso yra 510 gyvenviečių (miestų, kaimų, kaimelių, vienkiemių ir sodybų).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro apskritis sudaryta per 1973 m. Badeno-Viurtenbergo žemės teritorinę administracinę reformą. Tada senoji Vaiblingeno apskritis buvo sujungta su didesne senosios Baknano apskrities dalimi ir naujasis darinys pavadintas Remso-Muro apskritimi. Vėliau buvo prijungtas ir Švabijos Gmiundui priklausantis Alfdorfas.

1977 m. sausio 1 d. apsikeista nedidelėmis teritorijomis su Ostalbo apskritimi.

Pasibaigus teritorinei administracinei reformai, Remso-Muro apskritį sudarė 31 gyvenvietė, 8 miestai, iš jų 6 turi regiono didžiojo miesto (Große Kreisstadt ) statusą (Baknanas, Felbachas, Šorndorfas, Vaiblingenas, Vainštadas ir Vinendenas). Iš jų didžiausias miestas yra Vaiblingenas, mažiausia gyvenvietė Špygelbergas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikti Remso-Muro apskrities gyventojų surašymo duomenys, kurie buvo oficialiai pateikti Badeno-Viurtenbergo statistikos departamento.

Data Gyventojai
1973 m. gruodžio 31 d. 351 470
1975 m. gruodžio 31 d. 349 139
1980 m. gruodžio 31 d. 356 142
1985 m. gruodžio 31 d. 356 198
1987 m. kovo 27 d. 360 634
1990 m. gruodžio 31 d. 380 813
Data Gyventojai
1995 m. gruodžio 31 d. 399 116
2000 m. gruodžio 31 d. 409 296
2005 m. gruodžio 31 d. 417 697
2010 m. gruodžio 31 d. 415 448

Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritį valdo taryba (Kreistag) ir apskrities viršininkas (Landrat). Apskrities taryba yra renkama gyventojų penkeriems metams. Apskrities viršininką išrenka taryba aštuonerių metų kadencijai. Viršininkas atstovauja apskričiai ir ją reprezentuoja, taip pat ir pirmininkauja taryboje. Jis vadovauja apskrities biurui ir yra oficialus apskrities pareigūnas, atsakingas už tarybos ir komitetų posėdžių rengimą, vadovavimą jiems ir priimtų sprendimų vykdymą.

Apskrities vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baknano vadovai 1945–1972 m.:

  • 1945:–1946 Josef Schäfer (laikinas)
  • 1945–1946: Friedrich Tränkle (laikinas)
  • 1946–1960: Karl Limbeck
  • 1960–1972: Wilhelm Schippert

Vaiblingeno vadovai 1945–1972 m.:

  • 1945–1946: Anton Schmidt
  • 1947–1948: Fritzmartin Ascher
  • 1948–1950: Karl Georg Pfleiderer, DVP
  • 1950–1973: Werner Bertheau, nepartinis

Remso-Muro vadovai nuo 1973 m.:

  • 1973–2002: Horst Lässing, CDU
  • 2002–2015: Johannes Fuchs, FDP[1]
  • Nuo 2015: Richard Sigel, nepartinis [2]

Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities herbe pavaizduotas elnio ragas simbolizuoja Viurtembergų giminę, valdžiusią dabartinės apskrities didžiąją dalį nuo XIV a. Abi bangos simbolizuoja Remso ir Muro upes, nuo kurių kilo apskrities pavadinimas.

[3]

Partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro apskritis bendradarbiauja su Meiseno apskritimi Saksonijoje (nuo 1990 m.), su Baranijos komitetu Vengrijoje (nuo 1991 m.), su Dmitrovo miestu ir jo rajonu Rusijoje (nuo 1991 m.) ir su Pietų Hemptono miestu Didžiojoje Britanijoje (nuo 1991 m.).

Ekonomika ir infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be „Ericsson“ ir „Tesat-Spacecom“ įmonių, dar yra dvi aukštųjų technologijų įmonės Baknane. Grandininių pjūklų ir mažos galios prietaisų gamintojo „Stihl AG & Co. KG“ pagrindinė būstinė įsikūrusi Vaiblingene-Noištate. „Robert Bosch GmbH“ turi dvi plastiko ir pakavimo gamyklas Vaiblingene, taip pat vieną Murhardte. Vinende yra valymo įrangos gamintojas „Kärcher“. Amerikietiškų automobilių dalių įmonė „TRW Automotive“ įkūrė savo oro pagalvių ir saugos diržų technologinį centrą Alfdorfe.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje nėra nei vieno greitkelio, o planų tiesti Odenvaldo-Nekaro-Albo (A 45) ir 85 greitkelius atsisakyta. 81 greitkelis ŠtutgartasViurcburgas vakarinėje apskrities dalyje kerta tik keletą kilometrų apskrities teritorijos. Mundelshaimo sankryžoje nuo jo atsišakoja šalikelis L 1115 į Baknaną.

Svarbiausi apskrities keliai yra keturių juostų Vaiblingeno-Aleno plentas (B 29) ir Štutgarto–Švabijos Halio plentas (B 14), kuris išsiplečia iki keturių juostų prie Nelmersbacho. Planuojama plentą pratęsti iki Baknano.

Geležinkelių transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelių tinklas Remso-Muro apskrityje

Per apskritį driekiasi Štutgarto geležinkelio tinklas. Linija S2 nutiesta nuo Filderštato, kerta apskritį ties Felbachu, Vaiblingenu ir Šorndorfu. Tai dviejų eismo juostų, elektrifikuota linija, jungianti Štutgartą ir Aleną. Šia linija reguliariai kursuoja tarpmiestiniai traukiniai Karlsrūjė-Niurnbergas. Nuo Šorndorfo atsišakoja linija į Rudersbergą, kuria kursuoja Viurtembergo geležinkelių bendrovės (WEG) dyzeliniai traukiniai.

Šiltuoju metų laiku atidaromas reguliarus eismas turistiniu Švabijos Miško geležinkeliu. Dažniausiai juo važinėja garvežiai iš Rudersbergo iki Velchaimo.

Apskritį kerta S3 traukinio linija, einanti iš oro uosto per Štutgartą į Baknaną ir toliau iki Švabijos Halio. Linija elektrifikuota tik XX a. paskutiniame dešimtmetyje ir jungia Štutgartą su Niurnbergu. Iš Baknano atsišakoja S4 linija į Liudvigsburgą.

Felbacho miestą su gretimo Štutgarto centru jungia U1 tramvajaus linija.

Apskrities įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remso-Muro apskrityje yra kelios profesinės mokyklos: Amatų, Eduardo Broiningerio (prekybos) ir Anos Hag (namų ūkio) mokyklos Baknane, Grafenbergo (amatų) ir Johano Filipo Palmo (prekybos mokykla) mokyklos Šorndorfe, Amatų, Prekybos ir Marijos Merian (namų ūkio) mokyklos Vaiblingene. Taip pat yra specializuotų mokyklų vaikams, turintiems fizinių ar psichinių sutrikimų. Tokios mokyklos yra Felbache-Šmidene, Murhardte, Kerner Štetene (Teodoro Dyrlamo mokykla), Šorndorfe. Vaiblingene, Šorndorfe ir Zulcbache veikia krikščioniška mokykla kalbos negalią turintiems vaikams Vaiblingene – mokykla vaikams, daug laiko praleidusiems ligoninėse.

Ligoninės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės apskrities ligoninės veikia Šorndorfe ir Vinendene. Taip pat yra Vinendeno psichiatrijos klinika (visuomeninė institucija), privati Centrinė Vaiblingeno klinika ir speciali klinika gydyti priklausomybes nuo alkoholio ir medikamentų Vilhelmshaime.

2008 m. liepos 14 d. apskrities taryba nutarė perimti trijų iki tol savarankiškai veikusių ligoninių Vaiblingene, Baknane ir Šorndorfe administravimą. Tame pačiame nutarime buvo nuspręsta pastatyti naują apskrities ligoninę Vinendene.[4] Ligoninės statybos kainavo apie 266 milijonus eurų, kiek daugiau nei tikėtasi prieš pradedant statybas. 2014 m. liepą atidarius šią ligoninę Vinendene, buvo uždarytos ligoninės Vaiblingene ir Baknane.[5]

Kitos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtos paminklų apsauga rūpinasi apskrities biuras, kuris, skirtingai nei kitur Vokietijoje, išlaiko Kraštovaizdžio priežiūros grupę (Landschaftspflegetrupp) su vienu etatiniu darbuotoju ir keturiais savanoriais.

2008 m. rugsėjo 23 d. Remso-Muro apskričiai Federalinė valdžia suteikė „Kultūrinės įvairovės vietos“ (Ort der Vielfalt) titulą.

Miestai ir bendruomenės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai:

Komunos:

Automobilių numeriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1973 m. sausio 1 d. Remso-Muro apskričiai skirtas skiriamasis ženklas WN, kuris naudotas Vaiblingeno apskrityje nuo 1956 m. sausio 1 d.

Nuo 2013 m. gruodžio 2 d. apskričiai leista naudoti ir buvusios Baknano apskrities skiriamąjį ženklą BK. Nuo 2007 m. BK ženklą naudoja ir į vakarus nuo Magdeburgo esanti Berdės apskritis Saksonijoje-Anhalte. Kad atskirti abiejų apskričių numerius, kiekvienai apskričiai skirtos tam tikros skaičių ir raidžių kombinacijos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Horst Lässing (Hrsg.) – Der Rems-Murr-Kreis, Konrad Theiss Verlag, Stuttgart 1980, ISBN 3-8062-0243-5.
  • Das Land Baden-Württemberg – Amtliche Beschreibung nach Kreisen und Gemeinden (in acht Bänden); Hrsg. von der Landesarchivdirektion Baden-Württemberg; Band III: Regierungsbezirk Stuttgart – Regionalverband Mittlerer Neckar, Stuttgart 1978, ISBN 3-17-004758-2.
  • Reinhard Wolf (Hrsg.) – Die Naturschutzgebiete im Regierungsbezirk Stuttgart. Jan Thorbecke Verlag, Stuttgart 2002. ISBN 3-7995-5173-5.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]