Regina Varnaitė

Regina Varnaitė
Visas vardas	Regina Marija Varnaitė-Eidukaitienė
Gimė	1927 m. gegužės 19 d. (97 metai) Ukmergė
Sutuoktinis (-ė)	Vytautas Eidukaitis
Vaikai	Vyta, Aušra

Veikla	aktorė

Alma mater	1952 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutas^[1]

Žymūs apdovanojimai
2000 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Regina Varnaitė (g. 1927 m. gegužės 19 d. Ukmergėje) – lietuvių aktorė.

Biografija

Tėvas Rapolas Varnas (1880–1951), kilęs iš Kaušų kaimo, netoli Ukmergės, gausios aštuonių vaikų (trys broliai ir penkios seserys) šeimos. Jauniausias iš brolių, carinės okupacijos metais, Rapolas lankė pradžios mokyklą, o paaugęs savarankiškai išvyko į Žitomirą (Ukraina) ir ten baigęs mokslus įgijo žemės matininko specialybę. Po I pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą, tarpukario Kaune R. Varnas dirbo Žemės tvarkymo departamente. Nepriklausomoje Lietuvoje vyko žemės tvarkymo reforma, kaimus skirstant vienkiemiais, todėl vasarą R. Varnas vykdavo į įvairiausias vietoves žemės matuoti.

Mama Filomena Varnienė (1890–1972) buvo giliai tikinti katalikė, formavo dukters požiūrį į gyvenimą, puoselėjo palikuonė draugystę, tvarkė ir prižiūrėjo namus. Filomena Varnienė mokėjo daug dainų ir giesmių, sekmadieniais bažnyčioje pritardavo chorui. Mama buvo labai švelni, gera, vaikams visuomet buvo svarbūs mamos patarimai.

Augo kartu su trimis metais vyresniu broliu Eriku Varnu (1924–1991). Erikas Varnas – dailininkas, skulptorius, sukūrė daug medalių, reljefų, portretų. Vaikystės žaidimai su broliu: karstymasis po medžius, gaudynės, važinėjimas dviračiu – suformavo aktorės asmenybę ir temperamentingą charakterį, kuris vėliau atsiskleidė aktorės sukurtuose charakteriniuose personažuose.

1946 m. baigė A. Smetonos gimnaziją Ukmergėje, išlaikė egzaminus ir buvo priimta mokytis į Kauno dramos teatro studiją. Kurso vadovas – Antanas Sutkus, vėliau Alfonsas Radzevičius. 1947 m. su grupe kurso draugų aktorinio meno išvyko mokytis į Teatro meno institutą GITIS (Maskvoje), kurį baigė 1952 m. ir grįžo į Kauno dramos teatrą, kuriame iki 2010 m. sukūrė 90 įvairių komiškų, tragiškų, dramatinių vaidmenų, tarp jų keletą vyriškų personažų.

Vyras – aktorius Vytautas Eidukaitis (1923–1989), 1952–1989 m. dirbo Kauno dramos teatre, sukūrė daug ryškių charakterinių, komiškų, dramatinių vaidmenų.

Reginos Varnaitės ir Vytauto Eidukaičio, šeimoje užaugo dvi dukterys – Vyta Eidukaitytė-Martinavičienė (g. 1955 m.) ir Aušra Eidukaitytė (g. 1957 m.). Vyta penkerius metus lankė baleto klasę Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, 1973–1978 m. studijavo ir baigė miškų ūkio inžinieriaus specialybę LŽŪA, 1979–1985 m. dirbo Kretingos miškų ūkio medelyne, 2000 m. Klaipėdos universitete įgijo dalyko didaktikos bakalauro pedagoginę kvalifikaciją, 2002 m. socialinio darbo bakalaurą, dirba socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vyriausia specialiste, Kretingos r. savivaldybės administracijoje ^[2].

Dukra Aušra Eidukaitytė 1976 m. baigė tapybą Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, 1997–2002 m. studijavo VDU Katalikų teologijos fakultete, įgijo teologijos bakalauro, teologijos licenciato (magistro) (2002–2004 m.) kvalifikacinius laipsnius, 2009 m. apgynė daktaro disertaciją „Katalikų dalyvavimo politikoje pastoracinė intelektualizacija“, jai suteiktas teologijos mokslų daktarės laipsnis. Dirbo LR Seimo narės Rasos Juknevičienės padėjėja (nuo 2004 iki 2016 m.), dirba VDU KTF lektore (nuo 2012 m.).

Svarbiausi vaidmenys teatre

1953 m. – Galčicha. Aleksandras Ostrovskis. Be kaltės kaltieji. Režisierius Romualdas Juknevičius. KVDT
1954 m. – Matriona Afanasjevna (Madlen). Cezar Solodar. Alyvų sodas. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
1956 m. – Bebenė. Rudolfas Blaumanis. Siuvėjų dienos Silmačiuose. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
1957 m. – Ona Dargulienė. R. Narečionis. Nuostabus bičiulis. Režisierius Henrikas Vancevičius. KVDT
1958 m. – Misis Kvikli. W. Shakespeare. Vindzoro kūmutės. Režisierius N. Buchmanas. KVDT
1961 m. – Ledi Grizelė Meri. A. Ridas. Plačiaburnė. Režisierius A. Baltrušaitis. KVDT
1962 m. – Magdalena. A. Gricius. Ir ūsai nepadėjo. Režisierius Kęstutis Genys. KVDT
1963 m. – Nykštukas-Antradienis. Broliai Grimai. Snieguolė ir septyni nykštukai. Režisierius L. Zelčius. KVDT
1964 m. – Selija Pičem. Bertold Brecht. Opera už tris skatikus. A. Gončiarovas. KVDT
1964 m. – Ponsija. F. Garcia Lorca. Bernardos Albos namai. Režisierius H. Vancevičius. KVDT
1965 m. – Jevdokija Fiodorovna. A. Minčkovskis. Skėčius reikia saugoti. Režisierius R. Tumpa. KVDT
1965 m. – Labutienė. D. Urnevičiūtė. Numintas slenkstis. Režisierius S. Čaikauskas. KVDT
1966 m. – Uršulė. Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Režisierius Stasys Motiejūnas. KVDT
1967 m. – Pani Zofija. M. Domanskis. Atėjo naujas. Režisierius L. Kutuzova. KVDT
1968 m. – Tėvas Bartolomėjus. M. Bulgakovo. Moljeras. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
1968 m. – Vienuolė. Kazys Saja. Mamutų medžioklė. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
1970 m. – Izolda. Kazys Saja. Šventežeris. Režisierius Jonas Jurašas. KVDT
1971 m. – Mis Fernivel. P. Šeferis. Juodoji komedija. Režisierė Irena Bučienė. KVDT
1972 m. – Smilgienė. Kazys Saja. Dilgėlių šilkas. Režisierė Kazimiera Kymantaitė. KVDT
1973 m. – Ema. R. Louleris. Septynioliktosios lėlės vasara. Režisierė I. Steponavičiūtė. KVDT
1974 m. – Bekampienė. Keturakis. Amerika pirtyje. Režisierius Valdas Lencevičius KVADT
1976 m. – Nupasakotoja. Ernest Bryl. Paveikslėliai ant stiklo. Režisierius V. Semionas. KVADT
1982 m. – Misis Soums. Thornton Wilder. Mūsų miestelis. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
1984 m. – Antosė. Ema Mikulėnaitė. Visada tas pats. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
1984 m. – Morta. J. Montvila. Didysis geismas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
1986 m. – Evanfija. Manolis Korres. Senelių namai. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT
1989 m. – Nykštukas Torinas. Pgl. J.R.R. Tolkien apysaką. Bilbas Beginsas. Režisierė N. Karpuškaitė. KVADT
1991 m. – Motulė Bejard. Thornton Wilder. Ilga Kalėdų vakarienė. Režisierius Gytis Padegimas. KVADT
1993 m. – Vini. Samuel Beckett. Laimingos dienos. Rež. Birutė Marcinkevičiūtė. KVADT
1993 m. – Juokdarys. William Shakespeare. Dvyliktoji naktis. Režisierė Karen Johnson (Anglija). KVADT
1993 m. – Samanėlė. B. Pukelevičiūtė. Aukso žąsis. Režisierė Birutė Marcinkevičiūtė. KVADT
1995 m. – Kanė Vakata. Ken Miymoto, Shichiro Fukazawa JAPONIJOS NAKTYS. I d. Ištremti senę! Režisieriai Shoichi Yamada, Junji Ohmine (Japonija). KVADT
1998 m. – Fiokla Ivanovna – piršlė. Nikolajus Gogolis. Vedybos. Režisierius Valius Tertelis. KVADT
1998 m. – Kūma vėliau Ponia. Danutė Juronytė. Randor Kvit, arba Kas gudresnis. Režisierė Danutė Juronytė. KVADT
1999 m. – Don Gusmanas Briduazonas – teisėjas. Pierre de Beaumarchais. Figaro vedybos. Režisierius Vytautas Balsys. KVADT
2000 m. – Adelė. Antanas Žekas. Slankų medžioklė. Režisierius Arvydas Lebeliūnas. KVADT
2001 m. – Beatričė. Juozas Grušas. Meilė, džiazas ir velnias. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT
2010 m. – Auklė. A. M. Sluckaitė. Antigonė Sibire. Režisierius Jonas Jurašas. Nacionalinis Kauno dramos teatras

Filmografija

1961 m. – Magdutė – Kanonada, rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija
1969 m. – Birželis, vasaros pradžia, rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija
1973 m. – Uršulė – Velnio nuotaka, rež. Arūnas Žebriūnas, Lietuvos kino studija
1976 m. – Plėšikė – Seklio Kalio nuotykiai, rež. Arūnas Žebriūnas, Lietuvos kino studija
1976 m. – Sodybų tuštėjimo metas, rež. Almantas Grikevičius, Lietuvos kino studija
1977 m. – Rapolo žmona – Ko verkė pušys, rež. Balys Bratkauskas, LTV
1978 m. – Pasigailėk mūsų, rež. Algirdas Araminas
1980 m. – Kelionė į rojų, rež. Arūnas Žebriūnas, Lietuvos kino studija
1980 m. – Mainai, rež. Raimondas Vabalas
1981 m. – Buto šeimininkė. Raudonmedžio rojus, rež. Bronius Talačka, LTV
1984 m. – Be šeimos, rež. Vladimiras Bortko, Lenfilm
1986 m. – Kotryna – Benjaminas Kordušas, rež. Vidmantas Bačiulis, LTV
1993/1997 m. – Paulė Šakalytė – Giminės, rež. Saulius Vosylius, LTV
1996 m. – Paulė Šakalytė – Atžalos, rež. Saulius Vosylius, LTV
2000 m. – Tetulė – Grybauskai, rež. Maris Martinsons, Raimondas Paškevičius, Arteta
2003 m. – Nepasotinamumas, rež. Wiktor Grodecki.
2010–2011 m. – Paulė Šakalytė – babūnė – Giminės po 20 metų, rež. Saulius Vosylius, Lietuvos televizija
2014 m. – Paulė Šakalytė – babūnė. Giminės (gyvenimas tęsiasi), rež. Saulius Vosylius, Lietuvos televizija

Apdovanojimai

1997 m. Lietuvos respublikinė premija
2000 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius^[1]
2002 m. Fortūnos statulėlė už ištikimybę profesijai
2003 m. Kauno mero apdovanojimas „Gerumo plyta“
2007 m. I laipsnio Santakos garbės ženklas
2010 m. Medalis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 20 metų „Tikime laisve“
2010 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis
2012 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“
2012 m. Kauno miesto garbės pilietės vardas^[3]
2014 m. Lietuvos notarų rūmų atminimo medalis „Juozo Vilkutaičio-Keturakio medalis“
2017 m. Ukmergės mero padėkos ženklas už legendinius profesinės veiklos pasiekimus ir nenutrūkusį ryšį su gimtuoju kraštu

Nuorodos

[1] Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto. – R. Varnaitės puslapis teatro puslapyje

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Regina Varnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-12. Nuoroda tikrinta 2021-11-09.
↑ Irena Šeškevičienė. „Žvaigždžių dukters aktorystė nepaviliojo — Another View“. Nuoroda tikrinta 2008-12-19.
↑ http://www.lrytas.lt/-13299890671329027381-aktorei-r-varnaitei-suteiktas-kauno-garb%C4%97s-piliet%C4%97s-vardas.htm Archyvuota kopija 2012-08-13 iš Wayback Machine projekto.

[vle-1] 1,0 ^1,1 Regina Varnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-12. Nuoroda tikrinta 2021-11-09.

[2] Irena Šeškevičienė. „Žvaigždžių dukters aktorystė nepaviliojo — Another View“. Nuoroda tikrinta 2008-12-19.

[3] ttp://www.lrytas.lt/-13299890671329027381-aktorei-r-varnaitei-suteiktas-kauno-garb%C4%97s-piliet%C4%97s-vardas.htm Archyvuota kopija 2012-08-13 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]