Reškutėnų muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°15′21″š. pl. 26°07′12″r. ilg. / 55.255716°š. pl. 26.120072°r. ilg. / 55.255716; 26.120072

Nalšios muziejaus Reškutėnų filialas
Reškutėnų muziejus 2019 m. kovą
Trumpinys Reškutėnų muziejus
Tipas Kraštotyros muziejus
Įkurta 1974 m.
Vieta Reškutėnai
Vadovas (-ė) Viktorija Lapėnienė

Reškutėnų muziejus - Nalšios muziejaus filialas, įsikūręs Reškutėnuose (Švenčionių rajone). Muziejuje sukaupti eksponatai susiję su Reškutėnų mokyklos ir krašto istorija: įvairių laikų lietuviški leidiniai, krašto žmonių prisiminimai, istorijos, muzikos instrumentai, senieji namų apyvokos ir darbo rakandai, archeologiniai radiniai, įvairių akmenų, paveikslų, audinių, pinigų, vaistažolių, nuotraukų kolekcijos ir kt.

Reškutėnų muziejaus ekspozicija

Muziejaus įkūrėjas – Izidorius Kazakevičius, mokytojas, per 20 metų surinkęs daugiau kaip 1000 eksponatų. 2001 m. spalio 5 d. Reškutėnų muziejus tapo Nalšios muziejaus filialu. 2004 m. kovo 1 d. muziejuje buvo saugoma 2145 eksponatai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejus pradėjo kurtis pastate, kurį 1931 m. Švenčionių „Ryto“ draugija nupirko už 600 USD (kitur minima 500 USD) iš A. Urbono ir padovanojo Reškutėnų lietuviškai pradinei mokyklai. 1962 m. pastačius naują mūrinę mokyklą, senoji medinė mokykla buvo remontuota ir pritaikyta gyventi mokytojams. Vakarinėje pastato dalyje apsigyveno Laima ir Algis Šapokai, o rytinėje J. Paukštytė. Mokytojams Šapokoms išvykus iš Reškutėnų, liko tušti 3 kambarėliai, kur 1974 m. pavasarį mokytojas Izidorius Kazakevičius įrengė pirmąją muziejaus ekspoziciją. 1977 m. išvykus mokytojai J. Paukštytei, liko dar 3 kambarėliai, kuriuose pamažu ėmė rinktis nauji eksponatai karų ir okupacijos, mokyklos ir krašto istorijos temomis. Išnaudojęs visą mokyklos pastatą, I. Kazakevičius ekspozicijai pritaikė greta esančią malkinę.

Ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994 m. gegužę viename II pastato, t. y. bendrabučio, kambaryje įrengiama nauja archeologinių radinių (mokslininkas Algirdas Girininkas) bei Reškutėnų parapijos audėjų išaustų darbų ekspozicija (audinius surinko V. Lapėnienė). 1998 m. pradėjo veikti sakralinė – bažnytinių rūbų, vėliavų, knygų bei kitų reikmenų paroda. 2001 m. vasario 21 d. atidaryta mažoji paveikslų galerija, tremtinių ir rezistentų kampeliai bei nedidelė kaimo seklyčia. 2003 m. balandį pradėjo veikti senųjų amatų ekspozicija. Trečia muziejaus patalpa yra mokykloje, kur veikia audimo staklės ir senųjų amatų ekspozicija. Muziejaus kieme stovi kelios ąžuolinės skulptūros - baltiški simboliai, kuriuos padarė tautodailininkai: J. Jakštas, A. Seibutis ir E. Židonis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]