Raumeninis audinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Griaučių skersaruožis raumeninis audinys

Raumeninis audinys – viena iš 4 pagrindinių gyvūnų audinių grupių. Jis atlieka judėjimo funkciją, nes yra sudarytas iš ypatingų ląstelių - miocitų, kurie gali susitraukti. Šios ląstelės cheminę energiją paverčia mechanine energija. Be raumeninių ląstelių į raumeninio audinio sudėtį įeina kolageninis jungiamasis audinys ir nervinio audinio elementai. Kūnas juda susitraukinėjant ir atsipalaiduojant raumenims.

Morfologinis raumeninio audinio skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raumeninis audinys pagal kilmę, morfologinius požymius ir funkcijas yra skirstomas į 3 rūšis:

  • Griaučių skersaruožiai raumenys sudaryti iš ilgų, ruožuotų (dėl aktino ir miozino siūlų), daugiabranduolių, cilindro formos ląstelių. Griaučių skersaruožio raumens skaidulos išsiskiria iš kitų tipų tuo, jog turi daug branduolių, aktyviai dalyvaujančių ląstelės fiziologinės regeneracijos metu. Jos susitraukinėja valingai, todėl galime koordinuoti savo judesius.Šie raumenys susitraukinėja ne visada, tačiau susitraukdami atlieka didelį darbą ir greitai pavargsta.
  • Lygieji raumenys sudaro skrandžio sienelę, stemplę ir daugelį kitų vidaus organų, kurie geba lėtai išsitempti ir susitraukti.Tokiuose organuose lygieji raumenys sudaro kelis, dažniausiai du sluoksnius. Vienas iš jų (vidurinis) išsidėsto žiedu, kitas (išorinis) - išilgai. Ląstelės neruožuotos, verpstės formos, vienabranduolės.Lygieji raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja lėtai, o susitraukę gali išlikti nuo keleto valandų iki keleto parų. Išimtis - siaurinantys akies vyzdį rainelės raumenys, kurie susitraukia gana greitai. Susitraukinėja nevalingai, todėl negalime sąmoningai priversti savo vidaus organus atlikti kokį nors veiksmą, taip pat praktiškai negalime pasipriešinti, kai prasideda vėmimo procesas.
  • Širdies skersaruožis raumuo turi tiek lygiųjų, tiek griaučių skersaruožių raumenų savybes, bet tai nėra skirtingų ląstelių mišinys. Jis sudarytas iš ruožuotų, vienabranduolių ląstelių, kurios šakojasi, jungiasi viena su kita įterptinėmis plokštelėmis, ir taip sudaro tvirtą vientisą raumens masę - miokardą. Atstatomoji miokardo regeneracija nevyksta, galima tik viduląstelinė regeneracija. Jis susitraukinėja nevalingai, tačiau griežtai kontroliuojant ir reguliuojant parasimpatinei nervų sistemai.

Histogenetinis raumeninio audinio skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raumeninis audinys vystosi iš įvairių šaltinių, todėl raumenys skirstomi į 5 tipus pagal histogenezę:

  • Epidermaliniai (mioepitelinės ląstelės),
  • Neuraliniai (rainelės raumenys),
  • Mezenchiminiai (lygieji raumenys),
  • Celominiai (širdies ruožuotasis raumeninis audinys),
  • Miotominiai (griaučių ruožuotasis raumeninis audinys).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V.Žalgevičienė, A.Laurinavičienė - Bendrosios histologijos pradmenys (2009)