Parasimpatinė nervų sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Parasimpatinė nervų sistema (lot.) – vegetacinės nervų sistemos dalis, inervuojanti vidaus organų raumenis bei liaukas. Pats stambiausios jos nervas – klajoklinis nervas (lot. nervus vagus).

Parasimpatinė nervų sistema yra atsakinga už „ilsėkis ir virškink“ (angl. rest and digest) atsaką, kuris vyksta kūnui atsipalaidavus, pavyzdžiui, po valgio, seksualinio susijaudinimo, stiprių išgyvenimų, emocijų, šlapinimosi, tuštinimosi ar virškinimo. Šis atsakas yra komplementarus simpatinės nervų sistemos „kovos arba pabėgimo“ atsakui, atsakingam už organizmo stimuliavimą.

Parasimpatinės nervų sistemos nervinės skaidulos prasideda centrinėje nervų sistemoje. Specifiniams nervams priklauso keletas galvinių nervų, veidinis nervas, glasofaringinis nervas ir klajoklinis nervas. Trys stuburo nervai kryžkaulyje taip pat veikia kaip parasimpatiniai nervai, jie dažniausiai nurodomi kaip dubens vidurių nervai.

Kaip ir simpatinėje nervų sistemoje, parasimpatiniai nerviniai signalai yra nešami iš centrinės nervų sistemos į jų taikinius dviejų neuronų sistema. Pirmas neuronas šiame kelyje yra vadinamas preganglioniniu ar presinaptiniu neuronu. Jo kūnas yra centrinėje nervų sistemoje, o aksonas dažniausiai tęsiasi iki sinapsės su postganglioninio neurono, esančio kur nors organizme, dendritais. Parasimpatinių neuronų aksonai paprastai yra ilgi, besitęsiantys nuo centrinės nervų sistemos iki nervinio mazgo, kuris yra arti arba įterptas į organą taikinį. Postinapsinės parasimpatinės nervų skaidulos yra labai trumpos.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]