Raudonasis šuo (Pilbara)
Raudonasis šuo (angl. Red Dog; 1971 m. Paraberdu – 1979 m. lapkričio 21 d. Karatoje), dar vadintas Pilbaros klajūnu (Pilbara Wanderer) – australų kelpio ir ganymo šuns mišrūnas, žymus dėl savo klajonių po Vakarų Australijos Pilbaros regioną. Turėjęs ne vieną šeimininką, kartais ilgą laiką klajodavęs vienas, bet vis grįždavęs į Karatą ar Dampyrą; buvęs mėgiamas Pilbaros bendruomenės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1971 m. Paraberdu. Jo pirmasis šeimininkas, Kolinas Kamingsas (Colin Cummings), kartu su šeima atsivežė jį į Dampyrą. Netrukus šuo savo šeimininką paliko ir pradėjo klajoti. Raudonuoju šuniu pradėjo rūpintis „Hamersley Iron” bendrovės transporto darbuotojai – maitino jį, žaidė su juo. Kartais jis nesirodydavo keletą dienų, bet vis sugrįždavo prie maisto. Antruoju šuns šeimininku tapo bendrovės autobuso vairuotojas Džonas Stadzonelis (John Stazzonelli), kuris vežiodavosi šunį savo autobuse, sėdynėje už savo nugaros. 1975 m. 27 metų amžiaus vairuotojas žuvo autoavarijoje.[1] Po jo mirties šuo tapo visos bendruomenės nuosavybe, imtas vadinti Raudonuoju šuniu (iki tol vadintas Tally Ho, Blue, Bluey vardais). Dampyro druskos kasyklų darbuotojai priėmė jį į savo klubą, atidarė jam sąskaitą banke vizitų pas veterinarą išlaidoms, skyrė talonus pietums bendrovės valgykloje. Transporto darbuotojų profsąjunga priėmė jį savo nariu.[2]
Šuo keliaudavo pakeleivingais automobiliais, tupėdavo šalikelėje, laukdamas jų pravažiuojant. Ilgainiui išmoko suprasti, kurie automobiliai sustos, ir, norėdamas susistabdyti automobilį, išeidavo į kelio vidurį, o automobiliui sustojus, prieidavo prie durelių, kad būtų įleistas. Iš automobilio išlipdavo tik tada, kai atvykdavo į norimą vietą. Manoma, kad keliaudamas lengvaisiais automobiliais, sunkvežimiais ir autobusais šuo pabuvojo Rouborne, Point Samsone, Port Hedlande, Brume ir Tom Praise, mažiausiai du kartus buvo nuvežtas ir į Pertą. Kartais važinėdavo traukiniu iš Dampyro į Tom Praisą ir atgal.[2]
Nudvėsė neaiškiomis aplinkybėmis apsinuodijęs strichninu. Raudonojo šuns veterinaras Rikas Fenis (Rick Fenny) palaidojo jį nepažymėtoje vietoje tarp Rouborno ir Kosako.[2]
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1979 m. Raudonajam šuniui pastatytas paminklas Dampyre, 2023 m. – jo gimtinėje Paraberdu.[3] 2020 m. šuns garbei pavadintas Karatą ir Tom Praisą jungiantis plentas (Manuwarra Red Dog Highway).[4]
1983 m. australų autorė Nensė Gilespi (Nancy Gillespie) parašė apie šunį apsakymą ir kartu su Pilbaros gyventojų papasakotais anekdotais bei sukurtomis eilėmis išleido knygoje „Red Dog”.[5] Panašią knygą, „Red Dog: The Pilbara Wanderer” 1993 m. išleido kita australų autorė Beverli Daket (Beverley Duckett).[6] Anglų rašytojas Luisas de Bernjeras (Louis de Bernières), apsilankęs Dampyre, 1999 m. išleido knygą „Red Dog”,[7] pagal kurią 2011 m. Australijoje sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas.[8] 2016 m. išleistas vaidybinis filmas „Red Dog: True Blue” apie šuns jaunystę.[9]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Red Dog, The Folklore of Western Australia, WA Now and Then. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Red Dog, Collections WA. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
- ↑ Eddie Williams, Andrew Collins, Unveiling of new Red Dog sculpture ignites 'healthy rivalry' between Pilbara towns, ABC News, 2023-04-06. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
- ↑ Karratha-Tom Price Road officially named Manuwarra Red Dog Highway. Media Statements, Government of Western Australia, 2020-09-02. Suarchyvuota 2021-10-25. Nuoroda tikrinta 2024-03-03.
- ↑ Red Dog, Good Reads. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
- ↑ Beverley Duckett, AustLit. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
- ↑ Red Dog, Good Reads. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
- ↑ Red Dog laps up film chatter, The West Australian, 2011-01-20. Archyvuota 2012-09-29. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
- ↑ Red Dog: True Blue, IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.