Ratilio
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
|
Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
| Ratilio | |
 „Ratilio“ mokslo metų pradžios šventėje | |
| Biografija | |
|---|---|
| Žanrai | folkloras |
| Aktyvumo metai | 1968–dabar |
„Ratilio“ – Vilniaus universiteto folkloro ansamblis.
Dalyviai – įvairių specialybių studentai ir kiti Vilniaus universiteto bendruomenės nariai. Koncertine, švietėjiška, leidybine veikla ansamblis puoselėja autentišką visų Lietuvos etnografinių regionų folklorą, tęsia ir šiuolaikiškai interpretuoja lietuvių dainavimo, muzikavimo, šokio, pasakojimo tradicijas. Tai vienas seniausių miesto folkloro ansamblių Lietuvoje.[1]
Susikūrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mintis parodyti folklorą scenoje kilo naujai Vilniaus universiteto (tada – Vilniaus valstybinis Vinco Kapsuko universitetas) akademinio choro chormeisterei Aldonai Ragevičienei, išgirdusiai laisvalaikiu liaudies dainas dainuojančius choristus.[2] Imtis kurti ansamblį paakino ypač palankiai priimtas Veronikos Janulevičiūtės-Povilionienės, Marytės Razmukaitės ir Audronės Žiurlytės (vėliau Jakulienės, Kaukienės) pasirodymas universitete vykusiame Vydūno gimimo šimtmečio minėjime 1968 m. Nors ir negavusi etato naujam meno kolektyvui, tų pačių metų pavasarį A. Ragevičienė pakabino skelbimą, kad kuriamas etnografinis ansamblis.[3] Kvietimu susidomėjo būrelis lituanistikos bendrakursių, tarp jų save „piemenaičių choru“ vadinusių merginų, universitete per pertraukas dainuodavusių liaudies dainas ir jau pasirodžiusių tuomet fakultetuose vykusiose kasmetinėse saviveiklos apžiūrose.[4] Susibūręs kolektyvas netrukus parengė velykinę, vėliau kalėdinę programas, ir ansamblio veikla įsibėgėjo.[3]
Pavadinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tik susikūręs, ansamblis neturėjo vardo – vadintas Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto etnografiniu, vėliau folkloriniu ansambliu. Išsirinkti simbolinį pavadinimą prireikė 1978 m. gavus liaudies kolektyvo vardą ir galimybę įrašyti pirmąją plokštelę. Tuometis instrumentinės grupės vadovas Arvydas Karaška pasiūlė du sutartinėse dažnus garsažodžius: „sodauto“ ir „ratilio“. Pastarasis 1979 m. išrinktas ansamblio pavadinimu, toks išlikęs iki šiol.
Etnomuzikologė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė aiškina, kad garsažodis „ratilio“ ir panašūs sutartinių priegiesmiai siejasi su ratu, ratavimu, ratiliu (tokia gėle), ratilu, o šios reikšmės perteikia ansamblio gyvastingumą, nuolatinį atsinaujinimą, bendruomeniškumą, studentų smagumą, veiklos sklaidą.[5]
Esami ir buvę „Ratilio“ nariai vadinasi „ratiliokais“.
Simbolika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasirinkus ansamblio pavadinimą, XX a. 9 deš. sukurta nešiojama rato motyvo emblema, vėliau išausta rato simboliką tęsianti „Ratilio“ vėliava, kuriai kompoziciją pasiūlė dailininkė Regina Sipavičiūtė, o išaudė Monika Kriukelienė.[6]
2011 m. parinktas „Ratilio“ logotipas, jis atnaujintas 2018 m.
Repertuaras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Ratilio“ atkuria ir tęsia visų penkių Lietuvos etnografinių regionų folklorą, remdamasis XIX–XX a. surinkta etnografine medžiaga.
Ansamblis dainuoja jaunimo-meilės, vestuvių, vaišių, darbo, kalendorines, karines-istorines dainas, taip pat vėlyvesnes tremtinių, literatūrines dainas, romansus, gieda kantičkines giesmes. Šoka porinius, kadrilinius, grupinius šokius, ratuoja, žaidžia tradicinius žaidimus. Griežia polkas, valsus, fokstrotus, maršus, įvairius figūrinius šokius. Gieda, šoka ir groja sutartines. Pasakoja tarmiškai, programose pritaiko smulkiąją tautosaką.
Ansamblio repertuaras nuosekliai plėtėsi. Iš pradžių didelis dėmesys skirtas pasakojamajai tautosakai ir tarmei.[7] Laimos Burkšaitienės vadovavimo metais labiausiai susitelkta į dainuojamąją tautosaką, atsirado baladžių ir sutartinių.[8] Pradėjusi vadovauti Zita Kelmickaitė pasikvietė instrumentinės grupės vadovą – taip ansamblyje imta aktyviau muzikuoti.[7] Vėliau į repertuarą įtraukta romansų, tremtinių, partizanų dainų, kantičkinių giesmių. Vadovaudama Milda Ričkutė pagausino ansamblio instrumentarijų, Mažosios Lietuvos dainų ir šokių repertuarą.
Pagrindinis „Ratilio“ repertuaro šaltinis visais laikais buvo tautosakos archyvai, folkloro rinkiniai. Vadovaujant Zitai Kelmickaitei, ansambliečiai programoms rengti panaudodavo ir pačių užrašytos medžiagos – vasaromis vykdavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas (lankėsi Raseinių, Skuodo, Šakių, Varėnos, Zarasų ir kt. rajonuose). Pirmosios ansamblio kartos „Ratilio“ repertuarą gausino tiesiogiai gimtinėse perimtu folkloru, o nepriklausomoje Lietuvoje repertuarą papildo narių anksčiau lankytuose ansambliuose išmokti kūriniai.
Kostiumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ansamblis paprastai koncertuoja su XVIII a. pab.–XX a. pr. išeiginiais valstiečių drabužiais arba atkurtais baltų genčių (archeologiniais) kostiumais.
Pirmaisiais ansamblio gyvenimo metais ansambliečiai kostiumus scenai komplektavo patys iš to, ką atsiveždavo iš tėviškių, įsigydavo ar pasisiūdavo.[9] XX a. 9 deš. gavus finansavimo, smarkiai atnaujinti ansambliečių kostiumai, remiantis muziejų fonduose esančiais pavyzdžiais, konsultuojantis su etnografe Stase Bernotiene, Vida Kulikauskiene.[10] Daug drabužių tuomet išaudė Monika Kriukelienė, Klementina Gudonytė.[11] Ansamblio kolekcija naujais kostiumais taip pat pasipildė atėjus vadovauti Mildai Ričkutei[12] ir tebėra periodiškai atnaujinama.
Ansamblis turi visų Lietuvos etnografinių regionų kostiumų, kuriems detales gamino Aldona Alavočienė, Aldona Valkauskienė, Andrius Kavaliauskas, Asta Vandytė, Aurelija Rukšaitė, Bronės Zadojenkienės firma „Kruponas“, Daiva Sutkevičienė, Danutė Tamošaitienė, Edita Šūmakarienė, Janina Blažukienė, Matilda Jucienė, Rūta Kučinskienė, SIA „Kristāla kurpīte“, UAB „Klaipėdos Dalia“, Violeta Grajevska, Virginija Markevičienė, Virginija Stankevičienė, VšĮ „Tautinio kostiumo studija“, Tomas Antropikas, Zita Baniulaitytė.[13] Nuo XXI a. 2 deš. kaupiama atkurtų baltų genčių (archeologinių) kostiumų kolekcija. Kostiumus ansambliui siuva VšĮ „Vita antiqua“ pagal dr. Daivos Steponavičienės rekonstrukcijas.
Instrumentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Ratilio“ kapelą paprastai sudaro keli smuikai, kelios bandonijos, basetlė, būgnelis, taip pat cimbolai, lamzdelis, būgnas. Kapelos sudėtis keičiama pagal konkretaus etnografinio regiono muzikavimo specifiką: bandoniją (koncertiną) kapeloje pakeičia vokiška, rusiška arba Peterburgo armonika, dūdmaišis, kanklės, pritariama mandolina, dambreliu. Kai kurioms dainoms „Ratilio“ akomponuoja kanklėmis, kanklėmis-arfa, psalteriu, ratukine lyra ir kt. Programose ansamblis taip pat pritaiko piemenų instrumentus, instrumentus-žaislus, šiuolaikinius perkusinius instrumentus, pvz.: ožragį, ūžlį, molinukus, žvangulius, terkšlę, mėnulio būgną, trikampį, lietaus lazdą. „Ratilio“ atlieka polifoninę ragų, skudučių muziką, pučia sutartines daudytėmis, lamzdeliais, birbynėmis, skambina penkiastygėmis kanklėmis.
Instrumentus ansambliui gamino Ain Raal, Albertas Martinaitis, Alfredas Lučinskas, Algirdas Kasperavičius, Alvydas Šeduikis, Antanas Navickas, Dzianis Sukhi, Egidijus Virbašius, Ignas Midvikis, Jan Nordkvist, Klaus Gutjahr, Ričardas Kairaitis, Rokas Kašėta, Simon Styles („Weston Whistles“), Skalmantas Barkauskas ir kt.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Ratilio“ ruošia koncertines programas (žr. Ryškiausios programos), rengia vakarones, dalyvauja folkloro festivaliuose (pvz.: „Skamba skamba kankliai“, „Lauksnos“, „Baltica“, „Pokrovo varpai“), valstybinėse šventėse, kuria mokomąjį turinį, rengia leidinius (žr. Leidiniai).
Nuo XX a. 9 deš. vyksta koncertuoti į užsienį. Ansamblis dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose (pvz., Pasaulinėje Folkloriadoje 2016 m. Meksikoje[14]), lanko pasaulio lietuvių bendruomenes (pvz., JAV ir Kanadoje 1989 m.[15]), tremties vietas (pvz., Krasnojarske 2018 m.[16]), dalyvauja kituose renginiuose ir projektuose (pvz.: EXPO parodoje Kazachstane 2017 m.[17], „Erasmus+“ projekte „FolkArt“ Rumunijoje 2022 m.[18]).
Koncertuojant „Ratilio“ aplankytų šalių abėcėlinis sąrašas:
- Armėnija (2013)
- Bulgarija (1984)
- Čekija (2008)
- Estija (2015, 2018, 2021, 2023)
- Indija (2018)
- Italija (1991, 1993, 2023 (Sardinija), 2024)
- JAV (1989)
- Kanada (1989)
- Kazachstanas (2017)
- Kinija (2017 (Šanchajus))
- Kipras (2000)
- Latvija (2014, 2022)
- Lenkija (1984, 2013, 2014, 2024)
- Malta (2017)
- Meksika (2016)
- Prancūzija (1986, 1995, 1997, 2011, 2024)
- Rumunija (2022)
- Rusija (2011 (Karelija), 2018 (Krasnojarskas), 2019 (Jakutija))
- Sakartvelas (2014)
- Slovakija (2019)
- Suomija (1996, 2015)
- Švedija (1991)
- Šveicarija (1988, 1990)
- Vokietija (1990 (VFR), 1993, 1999, 2005, 2009, 2014)
- Žaliasis Kyšulys (2013)[19]
Ansamblis taip pat bendradarbiauja su kitais kūrėjais ir atlikėjais: 1987 m. su grupe „Antis“ atliko Algirdo Klovos kompoziciją roko grupei ir senųjų liaudies instrumentų ansambliui bei du lietuvių liaudies šokius,[20] projektui „Folkšokas 2017“ įdainavo modernaus folkloro studijos „Čiutyta“ parengtų dainų, 2018 m. išleido Sauliaus Petreikio ir Pauliaus Kilbausko muzika apipavidalintų dainų ir sutartinių plokštelę „Vidury laukų“,[21] 2023 m. rengė teatralizuotų koncertų „Eisva mudu abudu“ turą su valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestru[22] ir kt.
Ryškiausios programos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Pavadinimas | Premjera | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1968 | Kalendorinės pavasario dainos | VU Mažoji aula (Vilnius) | |
| 1968 | Kalendoriniai žiemos papročiai | VU Mažoji aula (Vilnius), 1968-12-21 | Advento-Kalėdų tautosaka: žaidimai, burtai, dainos, sakmės |
| 1969 | Prieš vestuves – po vestuvių | ||
| 1969 | Rugys parėjo | ||
| 1969 | Kur eisi – save rasi | ||
| 1972 | Turgus | ||
| 1973 | Viešės | ||
| 1975 | Lietuva – dainų kraštas | ||
| 1976 | Lietuvių liaudies baladės | ||
| 1977 | Paukščiai lietuvių tautosakoje | ||
| 1979 | Supkit meskit mani jaunų | Pavasario dainos, žaidimai, papročiai | |
| 1979 | Darbo tautosaka | VU Didžioji aula (Vilnius) | Piemenų signalai, rugiapjūtės, šienapjūtės dainos, linarūčio sutartinės, šokiai, muzika, pasakojimai |
| 1981 | Bėkie, žirgeli | Programa žirgo tema | |
| 1982 | Dzūkų ir žemaičių dainos | VU Teatro salė (Vilnius), 1982-12-30 | J. Bukantaitės ir D. Čepaitytės-Žalėnienės atliekamos dainos |
| 1983 | Atajoja svoteliai | Jaunimo teatras (Vilnius), 1983-11-13 | Vestuvinė programa ansamblio 15 metų sukakties proga |
| 1988 | Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto (VRM) rūmai | 20-mečiui skirta programa | |
| 1993 | Mėnuo tėvelis dalelę skyrė | VU Planetariumas (Vilnius), 1993-12 | 25-mečiui skirta programa |
| 1994 | VU Didžioji aula (Vilnius) | 25-mečiui skirta programa | |
| 1998 | VU Didžioji aula (Vilnius) | 30-mečiui skirta programa | |
| 2000 | Aš iš meilės gavau džiovą | „Litexpo“ (Vilnius), 2000-02 | Romansų natų knygelės „Aš iš meilės gavau džiovą“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje |
| 2008 | Eisim. Gyvenimo ratas | VU Didžioji aula (Vilnius), 2008-04-05 | 40-mečiui skirta programa |
| 2011 | Piršlybų ir jaunimo dainos | VU Teatro salė (Vilnius), 2011-03-25 | Programa „Aukso paukštės“ įteikimo proga |
| 2013 | Savi. „Ratilio“ ratas | Klubas „Niujorkas“ (Vilnius), 2013-01-26 | 45-mečiui skirta programa |
| 2013 | Vidury lauko grūšelė | Lietuvos nacionalinis muziejus, Naujasis arsenalas (Vilnius), 2013-12-15 | Sutartinių programa su Sauliumi Petreikiu ir dambrelininkais Valentinu Krulikovskiu ir Viačeslavu Lukjanovu |
| 2014 | Oi an kalno krasna liepa | Bernardinų sodas (Vilnius), 2014-07-04 | Programa Lietuvos dainų šventės Folkloro dienai |
| 2015 | Žinia. Ženklas. Žalnierius. Žūtis… | Šv. Jonų bažnyčia (Vilnius), 2015-11-23 | Karinių-istorinių ir našlaičių dainų koncertas |
| 2016 | Pirš man iš Danskos | VU Teatro salė (Vilnius), 2016-05-28 | Mažosios Lietuvos folkloro programa L. M. Rėzos gimimo metinių proga festivalyje „Skamba skamba kankliai“ |
| 2016 | Vidury lauko grūšelė | Vilniaus rotušė, 2016-12-18 | Dainų ir sutartinių koncertas pasaulio medžio tema su Sauliumi Petreikiu ir Vytautu Mikeliūnu |
| 2017 | Žalnierėliu pargrįšiu | Šv. Jonų bažnyčia (Vilnius), 2017-11-25 | Karinių-istorinių ir našlaičių dainų koncertas |
| 2018 | Rotile, ratilėl, ratilio | VU botanikos sodas Kairėnuose (Vilnius), 2018-06-16 | 50-mečiui skirta programa |
| 2019 | Mėnuo Saulužę vedė | Molėtų astronomijos observatorija (Kulionys), 2019-08-30 | Mitologinių dainų koncertas |
| 2021 | Laumių monai | Vilniaus rotušė, 2021-05-29 | Muzikinė mitologinių sakmių programa |
| 2023 | Eisva mudu abudu | Utenos kultūros centras, 2023-03-15 | Teatralizuotas koncertas su ansamblio „Lietuva“ orkestru (rež. Leokadija Dabužinskaitė) |
| 2023 | Ratilio – 55 | VU botanikos sodas Kairėnuose (Vilnius), 2023-06-10 | 55-mečiui skirta programa |
| 2023 | Kaukų išdaigos | K. Dineikos parkas (Druskininkai), 2023-09-08 | Muzikinė mitologinių sakmių programa |
| 2024 | Gandras ant stogo, laimė pastogėj | VU Teatro salė (Vilnius), 2024-05-21 | Muzikinė mitologinių sakmių programa |
Leidiniai (bibliografija ir diskografija)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Leidimo metai | Pavadinimas | Formatas | Leidėjas |
|---|---|---|---|
| 1980 | Lietuva – dainų kraštas | plokštelė | Melodija |
| 1987 | Ratilio | plokštelė | Melodija |
| 1990 | Ratilio | garsajuostė | Stereo |
| 2002 | Lietuvių tradicinė muzika | dviejų kompaktinių plokštelių rinktinė | Tautos namų santara |
| 2012 | Lietuvių tradicinė muzika | dviejų kompaktinių plokštelių rinktinė | Vilniaus universitetas |
| 2016 | Lietuvos etnografinių regionų atspindžiai Vilniaus universiteto folkloro ansamblyje „Ratilio“ | knyga-albumas | Akademinė leidyba |
| 2017 | Šokame sutartines | skaitmeninė knyga | Akademinė leidyba |
| 2018 | Vakarų Lietuvos šokiai | skaitmeninė knyga | Akademinė leidyba |
| 2018 | Vidury laukų | kompaktinė plokštelė | Vilniaus etninės kultūros centras |
| 2018 | Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai | knyga | Vilniaus universiteto leidykla |
| 2022 | „Ratilio“ čiulbučiai | dviejų kompaktinių plokštelių rinktinė | Vilniaus universitetas |
| 2022 | Atviras, bet asmeninis: laiškas tavo kraštui | atvirlaiškių rinkinys | Vilniaus universitetas |
| 2022 | 5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras | elektroninis leidinys | Vilniaus universitetas |
| 2022 | Ratilio – ratui ratujo | skaitmeninis albumas | Vilniaus universitetas |
| 2023 | Etnožadintuvai | programėlė, skaitmeninis albumas | Vilniaus universitetas |
Reikšmė folklorizmui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Ratilio“ įkurtas šalyje vyraujant sovietinės ideologijos persmelktam stilizuotam folklorui.[23] Nors tarpukariu būrėsi instrumentinės (kanklių, skudučių, ragų) grupės, statyti folkloru grįsti spektakliai, „Ratilio“ ir kiti panašūs scenoje autentišką folklorą pristatantys kolektyvai okupuotoje Lietuvoje buvo naujovė. Kitaip nei tuo metu kaime kūręsi etnografiniai ansambliai, „Ratilio“ sutraukė iš įvairių vietovių kilusį jaunimą ir puoselėjo visos Lietuvos, ne vienos apylinkės, folklorą.[24] „Ratilio“ ir ankstėliau veiklą pradėjęs Lietuvių etnografinis ansamblis (vėliau Lietuvių folkloro teatras) laikytini pirmaisiais miesto folkloro ansambliais,[1] kurių pavyzdžiu kūrėsi kiti folkloro ansambliai.
Koncertų recenzijos patvirtina, kad „Ratilio“ nuo pirmųjų pasirodymų kėlė didžiulį publikos susidomėjimą,[25] pavyzdžiui, 1983 m. programos „Atajoja svoteliai“ pažiūrėti rinkosi tiek žmonių, kad išlaužė Jaunimo teatro duris.[26] Ilgainiui „Ratilio“ tapo reprezentacine folkloro grupe, kviečiama koncertuoti, filmuotis, taip pat pasirodyti užsienyje.[27] Pavyzdžiui, filmavosi muzikiniuose filmuose „Nemuno krašto dainos“ (1976, „Mosfilm“), „Žiema bėga, žemė rodos“ (1979, Lietuvos televizija, rež. R. Smetona), dokumentiniame filme „Dainoriai“ (1985, Lietuvos kino studija, rež. H. Šablevičius), vaidybiniame filme „Senekos diena“ (2017, „Studio Uljana Kim“, rež. K. Vildžiūnas) ir kt.[28] 9 deš. pab. ansamblis pristatė senąjį folklorą jo lig tol nepažinusiems išeiviams Amerikoje.[29]
Be to, kad skleidžia folklorą koncertine veikla, vakaronėmis, mokomaisiais leidiniais, „Ratilio“ iš prigimties labai palankus folkloro sklaidai. Būdamas didžiausio Lietuvos universiteto ansamblis, jis kasmet pasipildo naujais nariais. 2008 m. skaičiuota, kad ansamblyje folkloro pagrindus įgijo per 1000 žmonių.[30] Kai kurie jų vėliau suburia savo grupes (dažnai moksleivių),[31] Sąjūdžio laikais turėję ne po vieną vadovaujamą ansamblį.[32] Iš viso folkloro ansambliams yra vadovavę bent 30 ratiliokų.[33]
Ansamblis laikytinas įvairių Lietuvos folkloro reiškinių pirmeiviu, neretai diktuojantis jo madas. 1974 m. „Ratilio“ ir „Sadauja“ pirmieji sudalyvavo festivalyje „Skamba skamba kankliai“ (tada dar greta stilizuotos liaudies muzikos ansamblių).[34] „Ratilio“ taip pat pirmieji pamėgino lietuvių folklorą derinti su kitais muzikos žanrais, būtent roku: 1987 m. su grupe „Antis“ atliko Algirdo Klovos kompoziciją roko grupei ir senųjų liaudies instrumentų ansambliui, kartu sugrojo du lietuvių liaudies šokius.[20] Manoma, kad „Ratilio“ buvo pirmas folkloro ansamblis, į savo repertuarą įtraukęs romansus.[35] Lietuvoje plintant COVID-19 virusui, ansamblis pirmasis (2020 m. kovo 17 d.) internete paskelbė iš namuose įdainuotų takelių sumontuotą garso ir vaizdo įrašą,[36] kuriuo prasidėjo Lietuvos meno kolektyvų nuotolinė kūrybinė raiška. „Ratilio“ 55-mečio proga parengta programėlė „Etnožadintuvai“ (2023 m.) – pirmoji ir vienintelė su lietuvių folkloru susijusi programėlė.[37]
Pilietinė reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Ratilio“, kaip dalis folkloro judėjimo, o šis – dalis bendro etnokultūrinio judėjimo (kartu su žygeivyste, kraštotyros būreliais ir kt.), prisidėjo prie lietuvių atgimimo.[38]
Ansamblis dalyvavo svarbiuose įvykiuose Lietuvos kelyje į nepriklausomybę. 1987 m. gruodžio 26 d. Vilniaus sporto rūmuose koncerte „Svečiuose pas „Antį““ pasirodė su roko grupe „Antis“ ir Veronika Povilioniene.[20] 1988 m. rugpjūtį parade Ženevoje (Šveicarija) nešė Lietuvos trispalvę, kurią buvo slapčia atsigabenę įsuktą į nuometą.[39] 1989 m. balandį „Ratilio“ buvo pirmasis didelis kolektyvas iš Lietuvos, aplankęs išeivius JAV.[40] „Ratilio“ nariai taip pat stovėjo Baltijos kelyje, buvo vieni iš Laisvės gynėjų Sausio 13-ąją.[41]
Ansamblis puoselėja pilietiškumą ir nepriklausomoje Lietuvoje. 2011 m. vasario–birželio mėn., remiamas ES programos „Veiklus jaunimas“, ansamblis vykdė „Etnosocializacijos“ projektą, kurio tikslas – kūrybinėmis dirbtuvėmis ugdyti vaikų, lankančių dienos centrus, kūrybiškumą ir socialinius gebėjimus.[42] Lankė tremties vietas Kazachstane (2017 m., projektas „Neužgyjantys istorijos randai“),[43] Krasnojarske (2018 m., projektai „Lietuvos šimtmečio ambasadoriai: kartu mes Lietuva“ ir „Negrįžusiųjų atminimui“)[16] ir Jakutijoje (2019 m., projektas „Sujunkime Lietuvą Jakutijoje“).[44] Dalyvavo Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymo akcijoje „Laisvės kelias“ (2020 m.),[45] išreiškė palaikymą Rusijos užpultai Ukrainai (2022 m.).[46]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Karaška (2004).
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 24.
- ↑ 3,0 3,1 „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 25.
- ↑ Giedraitis (2014), p. 78.
- ↑ Vyčinienė (2022).
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 75.
- ↑ 7,0 7,1 „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 66.
- ↑ Vyčinienė (2018), p. 12–13.
- ↑ Giedraitis (2014), p. 85–86.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 72, 75.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 70–75.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 192.
- ↑ „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“ (2022).
- ↑ Vilkaitė & Šutaitė (2016).
- ↑ „Darbininkas“ (1989), p. 6.
- ↑ 16,0 16,1 Januševičius (2018).
- ↑ Lithuania EXPO 2020 (2017).
- ↑ Vilniaus universiteto Kultūros centras (2022).
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 108, 200.
- ↑ 20,0 20,1 20,2 Klova (2008), p. 72.
- ↑ Vilniaus etninės kultūros centras (2018).
- ↑ Valstybinis ansamblis „Lietuva“ (2023).
- ↑ Vyčinienė (2018), p. 11.
- ↑ Vyčinienė (2018), p. 15.
- ↑ Stundžienė (2019), p. 281.
- ↑ Kelmickaitė (2023).
- ↑ Stundžienė (2019), p. 283.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 253.
- ↑ Bradūnaitė-Aglinskienė (1989), p. 1.
- ↑ Sergijenko (2008).
- ↑ Stundžienė (2019), p. 282.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 129.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 138.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 97.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 145.
- ↑ Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (2020a).
- ↑ Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (2023).
- ↑ Ramonaitė & Kukulskytė (2014).
- ↑ Truncienė (2023).
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 122, 125.
- ↑ „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ (2018), p. 127.
- ↑ Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (2011).
- ↑ Vilkaitė (2017).
- ↑ Petronytė (2019).
- ↑ Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (2020b).
- ↑ Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (2022).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bradūnaitė-Aglinskienė, Elena (1989-06-10). „„Ratilio“ viešnagės Šiaurės Amerikoje proga“ (PDF). Draugas. 23(113).
- Giedraitis, Liudvikas (2014). „„Ratilio“ daigai“. Liaudies kultūra. 1(154): 78–94. ISSN 0236-0551.
- Januševičius, Alvydas (2018-08-05). „„Misija Sibiras“ kitaip: akmeniniai paukščiai su dainomis nuskrido pas Krasnojarsko lietuvius“. 15min.lt.
- Karaška, Arvydas (2004). „Folkloro ansambliai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. VI. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 171–172.
- Kelmickaitė, Zita (2023-12-31) [iš interviu 2018-03-03]. „Programa „Atajoja svoteliai““. Ratilio 55-mečio radiniai (audio). Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.
- Klova, Algirdas (2008). „Naujas požiūris į tradicinę lietuvių muziką“ (PDF). Liaudies kultūra. 1(118): 69–75. ISSN 0236-0551.
- Petronytė, Rasa Alė (2019-07-07). „Amžino įšalo žemė“. ratilio.kc.vu.lt. Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.
- Ramonaitė, Ainė; Kukulskytė, Rytė (2014). „Etnokultūrinis judėjimas sovietmečiu: nematoma alternatyva sistemai?“ (PDF). Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. 14(23): 161–181. ISSN 1392-4028.
- Ramonaitė, Ainė; Narušis, Paulius, eds. (2018). Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai. Vilnius: Vilniaus universitetas. ISBN 978-609-459-938-5.
- Sergijenko, Dina (2008-04-05). „„Ratilio“: gyvuokit ir dar keturiasdešimt, ir dar keturis šimtus metų“. alfa.lt.
- Stundžienė, Bronė (2019). „Dainų pašaukti: knyga apie vieno folklorinio ansamblio gyvenimą“. Tautosakos darbai. 57: 279–286. ISSN 1392-2831.
- Truncienė, Romualda (2023-12-31) [iš interviu 2018-02-26]. „Lietuvos vėliava“. Ratilio 55-mečio radiniai (audio). Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.
- Vilkaitė, Julija; Šutaitė, Jūratė (2016-08-08). „Lietuviai kultūrinėje olimpiadoje Meksikoje“. bernardinai.lt.
- Vilkaitė, Julija (2017-07-31). „Atrasti lietuvybę svetur“. kultura.vu.lt. Vilniaus universiteto Kultūros centras.
- Vyčinienė, Daiva (2018). „VU folkloro ansamblio „Ratilio" 50 metų kūrybinio kelio apžvalga“. In Ramonaitė, Ainė; Narušis, Paulius (eds.). Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai. Vilnius: Vilniaus universitetas. ISBN 978-609-459-938-5.
- Vyčinienė, Daiva (2022). „Įžanginis žodis“. Ratilio – ratui ratujo (skaitmeninis albumas). Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. Vilnius: Vilniaus universitetas.
- „Apie leidinį: kūrėjai“. 5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras. Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. 2022.
- „Etnosocializacija – etninės kultūros užsiėmimai vaikams“. ratilio.kc.vu.lt. Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. 2011.
- „Etnožadintuvai“. ratilio.kc.vu.lt. Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. 2023.
- „Koncertas „Eisva mudu abudu““. Valstybinis ansamblis „Lietuva“. 2023.
- „Ratilio @ EXPO 2017“. Lithuania EXPO 2020. 2017-06-19.
- „„Ratilio“ koncertų grafikas“ (PDF). Darbininkas. LXXIV(11). 1989-03-17. 6.
- „Švenčiam savo ir tikim Baltarusijos laisve – dainos po „Laisvės kelias: Vilnius–Baltarusija““ (video). Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. 2020-08-23.
- „Uoj ūžkit ūžkit“ (video). Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. 2020-03-17.
- „VU folkloro ansamblis „Ratilio“ apsilankė Rumunijoje vykusiame projekte „FolkArt““. kultura.vu.lt. Vilniaus universiteto Kultūros centras. 2022-07-22.
- „Vidury laukų. Ratilio su S. Petreikiu“. etno.lt. Vilniaus etninės kultūros centras. 2018.
- „Йа птичка-невеличка“ (video). Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“. 2022-02-26.