Raseinių banko rūmai
55°22′57″š. pl. 23°07′04″r. ilg. / 55.382621°š. pl. 23.11765°r. ilg.
Raseinių banko rūmai | |
---|---|
Rūmų priekis | |
Vieta | Raseiniai, Vytauto Didžiojo g. 21 |
Statusas | Kultūros paveldo objektas |
Architektas | Mykolas Songaila |
Statybų pradžia | 1933 m. |
Statybų pabaiga | 1934 m. |
Paskirtis | Bankas |
Stilius | modernizmas |
Aukštų sk. | 2 |
Plotas | 1288 m² |
Statusas | Valstybės saugomas |
Reikšmingumo lygmuo | Vietinis |
Įregistravimo metai | 2013 m. |
Kodas | 37452 |
Raseinių banko rūmai – buvę Lietuvos banko rūmai, stovintys Raseiniuose, Vytauto Didžiojo gatvės dalyje netoli centrinės miesto aikštės su „Žemaičio“ skulptūra. Vietinės reikšmės architektūros paminklas, 2013 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal architekto Mykolo Songailos projektą, 1933 m. gegužės 8 d. patvirtintą VRM Statybos inspekcijos, buvo statomi Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai. Funkcinė statinio paskirtis buvo įprastinė – pirmas aukštas skirtas operacijų salei ir kitoms bankinės paskirties patalpoms, antrajame numatyta įrengti gyvenamąsias patalpas banko valdytojui ir aptarnaujančiam personalui. Dviejų aukštų, klasikinės architektūros formų, stačiakampio tūrio pastatas Vytauto Didžiojo ir Ančakių (dab. Vaižganto) gatvių sankirtoje pastatytas greitai, per vienerius metus nuo projekto patvirtinimo – užbaigtas 1934 m.[2] Vienas iš nedaugelio Raseinių pastatų, atlaikiusių Antrąjį pasaulinį karą, nors ir buvo smarkiai apgriautas – išliko tik dalis pastato. Rūmai atstatyti 1957 m., rekonstruoti 1996 m. Pastaraisiais metais čia buvo įsikūręs komercinio DNB banko padalinys, biurai, medicinos įstaiga.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Funkcionalizmo stiliaus[1] pastatas dviaukštis, su pastoge ir rūsiu, kompaktinis, stačiakampio plano, su rizalitais skirtinguose fasaduose. Pagrindiniame fasade rizalitas – su šešių stačiakampių piliastrų portiku, kituose fasaduose – per abu aukštus kylantys piliastrai su stambiais kapiteliais. Uždengtas valminiu stogu, kurį pagyvina ryški danga (originalios lietuviškos čerpės neišlikusios) ir stačiakampiai tūriniai švieslangiai, bokštelis vidurinėje dalyje. Centrinėje pastato dalyje įrengti stačiakampio formos vestibiulis ir operacijų salė.
Plytų mūro sienos padengtos granitiniu tinku. Įrengtas profiliuotas frizas pastato perimetru. Pastate į antrą aukštą veda gelžbetoniniai laiptai su teracinėmis pakopomis. Laiptų turėklų sienelė tinkuota, su metaliniu ažūru, pritaisytais profiliuotais mediniais porankiais. Pastatas aptvertas tinkuoto plytų mūro su ažūrinėmis metalinėmis dalimis tvora.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Bankas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos banko pastatas Raseiniuose autc.lt
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vidmantas Laurinavičius. BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė. Projektuose, fotografijose, atvirukuose. p 34. Lietuvos bankas, 2003.