Raseinių autobusų stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Raseinių autobusų stotis
Stotis nuo perono pusės

Raseinių autobusų stotis
55°22′42″š. pl. 23°06′55″r. ilg. / 55.378229°š. pl. 23.115312°r. ilg. / 55.378229; 23.115312 (Raseinių autobusų stotis)Koordinatės: 55°22′42″š. pl. 23°06′55″r. ilg. / 55.378229°š. pl. 23.115312°r. ilg. / 55.378229; 23.115312 (Raseinių autobusų stotis)
Vieta Raseiniai, Vilniaus g.87
Statusas Naudojama
Architektas UAB „Jungtinių pajėgų namai“[1]
Statybų pradžia 2014 m.
Statybų pabaiga 2016 m.
Rangovas UAB „LitCon“[2]
Savininkas UAB „Raseinių autobusų parkas“
Atidarymas 2016 m. vasario 16 d.
Paskirtis Autobusų stotis
Vaizdas į stotį

Raseinių autobusų stotisautobusų stotis, esanti Raseiniuose, Vilniaus g. 87. Aptarnauja maršrutinių autobusų keleivius, kontroliuoja autobusų judėjimo laiką, teikia bagažo saugojimo paslaugas. Stoties salėje autobusų sėdėdami laukti gali 40 žmonių. Įrengta autobusų judėjimo informacinė švieslentė. Naujoji autobusų stotis pastatyta 2016 m. Ją administruoja UAB „Raseinių autobusų parkas“.

Lauke ir viduje pakabinti informaciniai monitoriai su autobusų tvarkaraščiais. Perone įrengtos 6 autobusų keleivių įlaipinimo aikštelės. Šalimais naujai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Bendras stoties plotas – 232,8 m².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar 2008 m. buvo pradėta teritorijos tarp Vilniaus gatvių, Stoties ir Tiesos gatvių Raseiniuose detaliojo planavimo procedūra.[3] Detaliajame plane buvo brėžiama stoties, Raseinių apylinkės teismo teritorija, naujai planuojami žemės sklypai kitoms veikloms. Tam tinkamiausia vieta pasirodė prie teismo rūmų. Naujai formuojamame kvartale iš Vilniaus gatvės į autobusų stotį buvo formuojama pėsčiųjų alėja.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raseinių autobusų stoties projektas originalus, kitos tokios Lietuvoje nėra.[4] Išskirtinis stoties ypatumas tas, kad ji atlieka tik savo pagrindinę funkciją, nes tai nėra stoties ir kokios nors kitos paskirties objekto (pvz. parduotuvės) derinys.

Architektūrinę dalį parengė Algirdo Kaušpėdo vadovaujami architektai Jonas Rimkus ir Raminta Žigunienė. Pradinius pastato eskizus labiausiai lėmė užsakovo pateikta techninė užduotis ir parengtas detalusis planas. Svarbus architektūrinis aspektas – siaurėjanti pastato plano forma. Pagrindinis pastato tūris su peronu susietas, pasirinkus trapecinę plano formą, siaurėjančią į perono galą. Svarbūs statinio akcentai – spalvos, detalės.

Autobusų stotis buvo projektuojama naujoje vietoje, toliau nuo Vilniaus gatvės, šalia teisingumo rūmų pastato. Buvo rengiama visa nauja inžinerinė infrastruktūra. Sklypas buvo su 2 m aukščio nuolydžiu, todėl aukščių skirtumą teko panaikinti, privežus daug grunto, pastačius atramines sienas ir kt.[5] Naujos stoties sklype buvo daug požeminių inžinerinių tinklų. Per patį sklypo centrą tekėjo 120 cm skersmens vamzdžiu kanalizuotas Raseikos upelis, surenkantis ir lietaus nuotekas.

Atsižvelgus į monotonišką architektūrinę kaimynystę, nuspręsta sukurti ką nors gyvo, spalviškai aktyvaus. Pagrindinė reprezentacinė misija palyginti paprastame statinyje buvo skirta kolonoms, kurios buvo išraiškingai suprojektuotos.[4] Aplinkui nedaug žalumos, todėl pastato kolonoms skirtas tarsi medžių – žalių ir kreivų – vaidmuo. Ties stikliniu laukiamosios salės fasadu stilizuotai buvo paslėptas užrašas „Raseiniai“ Statinys suprojektuotas šiuolaikiškai, funkcionaliai. Laukiamojoje salėje daug erdvės ir natūralios šviesos, todėl iš laukiamosios salės galima laisvai apžvelgti pastato prieigas. Pastato eksterjere panaudotos kreivos kolonos pareikalavo iš konstruktorių išskirtinių sprendimų.[4]

Stotis klinkerio plytelėmis apklijuota netipiniu būdu – vertikaliai, su kintamu prasistūmimu, o ne horizontaliai. Tuo stengtasi sudaryti unikalų raštą, atkartojantį matricą.[4] Sudėtų sienų plytelių tarpusavio raštas nesutampantis, suteikiantis daugiau skirtingų efektų ant fasado. Tokiu sprendimu buvo paprasta paslėpti vertikalias deformacines siūles.

Paties pastato spalva yra tamsiai pilka, panaši į vyraujančius kitų statinių atspalvius. Įdomus sprendimas – juoda spalva laukiamojoje salėje. Ji praktiška, emociškai stipri, prie jos gerai dera nerūdijančiojo plieno detalės, šviestuvai ir atviri inžineriniai elementai.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]