Rankšluostinė
Rankšluostinė – įtaisas kabinti rankšluosčiams. Ją sudaro velenėlis, ant kurio pakabinamas rankšluostis, įstatytas tarp 2 šoninių lentelių, sujungtų viršuje raštuotomis lentelėmis. Daugiausia puošiama priešakinė rankšluosčio lentelė, o šoninės įvairiai profiliuojamos ir puošiamos negausiai. Puošyboje vartojami kontūriniai – giluminiai ir kiaurapjūviai raštai, išmarginti įvairiais geometriniais motyvais.[1] Puošybai buvo naudojami trikampėlių, dantukų, lankelių, puslankių, pynelių ir kt. geometrinio ornamento motyvai. šešiakampė segmentinė žvaigždė dažnai išpjaustoma kaip centrinis ornamentas. Pasitaiko augalinių ir dangaus kūnų motyvų. Rečiau sutinkami gyvūnų motyvai bei žmogaus vaizdavimas. Mėgta puošti mediniais pakabučiais. Puoštas ne tik rankšluostinių priekis, bet ir šoninės lentelės, kurių apatinė dalis buvo įvairiai profiliuojama.
Rankšluostinės buvo labai įvairios tiek savo forma, tiek puošyba. Jos buvo kabinamos ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos sienos, netoli stalo. Seniausios rankšluostinės siauros, vėlesnės – platėja.
XX a. pirmoje pusėje plito rankšluostinės, kurių karkasas buvo išlankstomas iš vielos. Jų priekinę dalį ir pakabą dengė audinių skiautėmis apsiūti rombo formos kartono lapeliai. Puošiamos siuvinėtais gėlių motyvais, karoliukais, plunksnomis ir kt. Ant vielinio karkaso kartais pritvirtindavo iš šiaudų pintus apskritimus. Jeigu medinių rankšluostinių konstrukcija buvo daugiau ar mažiau patvari, tai minėtos vėlyvosios rankšluostinės neturėjo konstrukcijos stabilumo, patvarumo.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vacys Milius. Rankšluostinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011