Ramučių apylinkė (Šilutė)
55°25′š. pl. 21°35′r. ilg. / 55.41°š. pl. 21.58°r. ilg.
.svg){kind=small} Ramučių apylinkė
| ||
| Centras | Ramučiai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Saugų valsčius | |
| Apskritis | Šilutės apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Šilutės rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Klaipėdos sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Gardamo seniūnija, Šilutės seniūnija | ||
Ramučių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Saugų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Šilutės rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Grabupių apylinkė ir Eidaičių apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Ramučių apylinkė prijungta prie Gardamo apylinkės ir Jonaičių apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Ramučių“, „Tarybinės šviesos“ kolūkiai ir Uostadvario tarybinio ūkio Lapynų skyrius [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
59 | „Ramučių“ kolūkis, „Tarybinės šviesos“ kolūkis, Uostadvario tarybinio ūkio Lapynų skyrius [5] | 13 kaimų | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 135
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 7
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 43–44
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 52
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 443