Ramučių apylinkė (Šilutė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°25′š. pl. 21°35′r. ilg. / 55.41°š. pl. 21.58°r. ilg. / 55.41; 21.58

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic.svg   Ramučių apylinkė
Centras Ramučiai

TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Saugų valsčius
Apskritis Šilutės apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Šilutės rajonas (1950–1963)
Sritis Klaipėdos sritis
Dabartinė seniūnija
Gardamo seniūnija, Šilutės seniūnija

Ramučių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Saugų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Šilutės rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Grabupių apylinkė ir Eidaičių apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Ramučių apylinkė prijungta prie Gardamo apylinkės ir Jonaičių apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Ramučių“, „Tarybinės šviesos“ kolūkiai ir Uostadvario tarybinio ūkio Lapynų skyrius [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
59 „Ramučių“ kolūkis, „Tarybinės šviesos“ kolūkis, Uostadvario tarybinio ūkio Lapynų skyrius [5] 13 kaimų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 135
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 7
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 43–44
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 52
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 443